Airija nuo seno garsėja kaip šalis, kurios žemės ūkyje dominuoja gyvulininkystė. Maždaug 80 proc. viso žemdirbystei tinkamo ploto užima pievos ir ganyklos, o laikomų gyvulių skaičius kasmet auga. Sekmadienį, kovo 17 d., Arūno ir Kristinos Martinėlių biodinaminiame ūkyje (Širvintų r.), Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai susitiko su Airijos žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų viceministre Pippa Hackett, Airijos ambasadore Lietuvoje Seadhna MacHugh ir kitais žemės ūkio atstovais iš Airijos. Ūkyje pristatyta geroji lietuvaičių ūkininkavimo patirtis, o airiai pasidalijo patirtimi įgyvendinat žemės ūkio strategiją, kur itin daug dėmesio skiriama tvariai gyvulininkystei.
Ganomiems gyvuliams prioritetas
Per pastarąjį dešimtmetį Airijoje galvijų skaičius augo ir, 2022 m. duomenimis, jų skaičius pasiekė 7,4 mln. „galvų“. Airijos gamta labai palanki gyvulininkystės plėtrai, o iš žemdirbystei tinkamų plotų pievos ir ganyklos sudaro apie 80 proc., likusi dalis – augalininkystei. Į Lietuvą atvykusi Airijos žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų viceministrė Pippa Hackett pabrėžė, kad jų šalyje gyvulininkystė išlieka viena stipriausių ūkininkavimo grandžių. Vis tik ji neslėpė, kad kartu su gyvulininkystės plėtra atsiranda ir iššūkių, pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse gyvulių tankis per didelis, kyla problemų dėl perteklinio mėšlo.
Vis tik airiai skiria didelį dėmesį ekologinei žemdirbystei, augintojai skatinami gyvulius ganyti laukuose. Siekiant mažinti išskiriamų CO2 emisijų kiekį, airiai didesnėmis išmokomis skatina ganomąją gyvulininkystę, remia smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius. Airiai vieni pirmųjų ES įvedė lubas tiesioginėms išmokoms – 60 tūkst. eurų. Toks sprendimas priimtas siekiant efektyvesnės paramos sklaidos tarp ūkių. Pasak airių viceministrės, vidutinis ūkis Airijoje yra apie 40 ha. Ji pripažino, kad agrosektorius yra svarbus jų šalies ekonomikos variklis.
Dėmesys draugiškam gamtai ūkininkavimui
Susitikime dalyvavęs ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus džiaugėsi turėjęs progą iš pirmų lūpų išgirsti kaip airiai rengia strategiją gyvulininkystei plėtoti. „Viceministrė aiškiai įvardijo, kad jų kryptis – ekologinės gyvulininkystės rėmimas. Antrasis bendros žemės ūkio politikos ramstis Airijoje yra orientuotas į draugišką gamtai ūkininkavimą, o tai apima ekologinių mėsinių, pieninių galvijų auginimą, avininkystę. Mes taip pat Lietuvoje turėtume labiau išnaudoti potencialą, kurį mums padovanojo gamta. Nuo seno garsėjame kaip pieno kraštas, seniau laikėme daug avių, todėl labai reikia nepamiršti savo kaimo identiteto“, – atkreipė dėmesį ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus.
LJŪJS vicepirmininkas V. Buivydas Airijos viceministrei P. Hackett papasakojęs apie šiandienę gyvulininkystės padėtį Lietuvoje iš jos sulaukė klausimo, kodėl šalies agropolitika neskatina gyvulių laikymo? „Airijoje užsiimti gyvulininkyste apsimoka, gyvuliai išlaiko pievas. Pas juos bazinė išmoka yra diferencijuojama ir gyvulininkai už hektarą gauna iki 600 eurų bazinės išmokos. Bandysime kalbėtis su Žemės ūkio ministerija, pristatysime Airijos pavyzdį ir kalbėsime ar tokia praktika galėtų būti taikoma ir pas mus. Reikia ieškoti išeities iš susidariusios padėties, nes mes visiškai nusisukome nuo gyvulininkystės. Visuomet sakėme ir pasisakysime, kad daugiamečių pievų išlaikymas turi tiesiogiai sietis su gyvulių laikymu“, – pažymėjo V. Buivydas.
Stiprinti bendradarbiavimą
LJŪJS vicepirmininkas sutinka, kad vien parama gyvulininkystės ūkių skatinti nepakanka, būtina skirti ir didesnį dėmesį vietos produkcijos populiarinimui. Jo teigimu, svarbu bendradarbiauti savivaldybėms, ūkininkams ir viešojo maitinimo sektoriaus atstovams tam, kad mokyklose, darželiuose ir kitose viešose įstaigose būtų patiekiama daugiau lietuviškos mėsos, pieno produktų.
„Neinvestuodami į kokybišką maistą mes pralošiame, nes daug valstybė išleidžia sveikatos apsaugai. Juk ne be reikalo sakoma, kas esi tai, ką valgai, o dėl pigių ir ne visada kokybiškų produktų, kuriuos vartojame, atsiranda ligos, alergijos ir kt., todėl mums reikia bendradarbiauti, kad vartotojus dažniau pasiektų mūsų ūkiuose užauginta produkcija“, – neabejoja V. Buivydas.
Arūno ir Kristinos Martinėlių ūkyje apsilankiusi airių delegacija iš arčiau susipažino su biodinaminio ūkininkavimo subtilybėmis, klausėsi ne tik mūsų ūkininkų patirties auginant mėsinius galvijus, bet ir apžiūrėjo gamybos liniją, kurioje gaminami spelta miltai.
„Tiesą sakant, airiai atvažiavo pas mus į Lietuvą pasižiūrėti kaip mums sekasi, bet taip nutiko, kad mes daugiau jų klausinėjome, teiravomės kaip jie įgyvendina savo parengtą strategiją, kaip užtikrina trumpųjų maisto tiekimo grandinių funkcionalumą, kaip jie realizuoja užaugintus gyvulius ir pan. Airijoje žemės ūkio politika subalansuota taip, kad daugiau remiami smulkūs ir vidutiniai šeimų ūkiai, stiprinami regionai, o iš to naudą gauna ir valstybė“, – įsitikinęs ŽŪR pirmininkas.