Tarp svarbiausių Paveldo komisijos metų darbų – dėmesys dvarams, savivaldybėms ir Lietuvos paveldui užsienyje

2024 m. kovo 20 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė Seimo Kultūros komiteto posėdyje pristatė 2023 metų Paveldo komisijos veiklos ataskaitą. Tarp svarbiausių institucijos darbų – priimti sprendimai dėl kultūros paveldo objektų Lietuvoje ir užsienyje, rekomendacijos teisės aktų tobulinimams, tyrimai ir analizės, visuomenei aktualių problemų iškėlimas, gerųjų paveldo pavyzdžių apdovanojimai.

Pristatydama veiklos ataskaitą komisijos pirmininkė V. Ščiglienė pabrėžė, kad paskutinieji 7-osios kadencijos darbo metai buvo rezultatų ir brandos laikotarpis. Kalbėdama apie ataskaitinius 2023 metus, institucijos vadovė Seimo narius supažindino su institucijos finansine ir administracine informacija, įvykusiais posėdžiais ir veiklos rezultatais: 2023 m. įvyko 18 Paveldo komisijos posėdžių ir 21 Paveldo komisijos sudarytų darbo grupių posėdis. Per metus buvo priimti 5 Paveldo komisijos sprendimai ir 14 nutarimų. Taip pat V. Ščiglienė pristatė darbus pagrindinėse Paveldo komisijos veiklos kryptyse: kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavime bei įgyvendinime, išvadų teikime LR Seimui, LR Prezidentui, LR Vyriausybei ir kitoms institucijoms, UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių apsaugos vertinime, tarptautiniame bendradarbiavime, kultūros paveldo aktualizavime bei bendradarbiavime ir ryšiuose su kitomis institucijomis.

Tarp ryškesnių Paveldo komisijos darbų V. Ščiglienė minėjo priimtus sprendimus „Dėl nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų apsaugos problemų“ ir „Dėl Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, apsaugos politikos“. Taip pat pateiktos nuomones dėl 22-jų teisės aktų, tarp jų – dėl Statybos kodekso projekto ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

Paveldo komisijos posėdžiuose svarstyti plačiau visuomenėje nuskambėję klausimai – paminklo statymo Plungės dvaro sodybos teritorijoje atvejis, Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso sostinės Vilniaus g. klausimai. Taip pat atlikta Verkių dvaro sodybos valdymo bei naudojimo problemų analizė, pateikta nuomonė dėl Vilniaus oro uosto pastato atnaujinimo architektūrinio konkurso organizavimo.

Kaip vieną ryškiausių 2023 m. Paveldo komisijos viešumoje matomų darbų, V. Ščiglienė išskyrė pirmą kartą organizuotą paveldo apdovanojimų renginį „Paveldo DNR“, kurį globojo Lietuvos Respublikos Prezidentas, o į ceremoniją susirinko paveldo valdytojai, specialistai, visų svarbiausių institucijų bei miestų lyderiai ir bendruomenės iš visos Lietuvos. Po šio renginio Paveldo komisija sulaukė daug šiltų atsiliepimų, todėl pirmininkė išreiškė viltį, kad šie apdovanojimai taps kiekvienos kadencijos tradicija.

2023 m. Paveldo komisija ypatingą dėmesį skyrė Lietuvos regionams, nes jų vaidmuo paveldosaugoje yra itin svarbus. Kaip teigė pirmininkė, išvažiuojamieji posėdžiai, tęstinis tyrimas apie savivaldybių veiklas kultūros paveldo apsaugos srityje ir „Paveldo DNR“ – visa tai tapo galimybe Paveldo komisijai kompleksiškai apžvelgti ir įvertinti savivaldybių veiklas kultūros paveldo apsaugoje. Šiek tiek daugiau nei ketvirtį amžiaus Paveldo komisijos kasmet atliekamas „Savivaldybių finansavimo ir veiklos kultūros paveldo apsaugos srityje“ vertinimas 2023 metais iš esmės atsinaujino ir tapo nauju „Paveldosauginiu savivaldybių indeksu“.

2023 metais Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko „Dvarų forumas“ – dvejus metus trukusio Paveldo komisijos darbo rezultatas, kurį lydėjo išvažiuojamieji posėdžiai, susitikimai su dvarų valdytojais, tyrimai, bendradarbiavimas su institucijomis, analitinis darbas ir duomenų apibendrinimas. Forumo metu susitiko pagrindinės už Lietuvos dvarų situaciją atsakingos pusės – valstybinių institucijų ir savivaldybių atstovai, paveldo apsaugos specialistai ir patys dvarų savininkai bei valdytojai.

Tarp svarbiausių ataskaitinių metų darbų institucijos vadovė paminėjo ir  daugiau nei dvejus metus trukusį projektą „Lietuvos tarpukario modernizmo mokykla ir jos tęstinumo ženklai JAV“. Ši kultūros paveldo aktualizavimo iniciatyva tapo platforma, kurioje dera Lietuvai reikšmingo paveldo politikos formavimo ir sklaidos aspektai. 2023 metais įvyko ir reikšmingų pokyčių Lietuvos paveldui užsienyje – JAV lietuvių bendruomenė patikslino svarbiausio išlikusio lietuviško paveldo Amerikoje sąrašą, kurio ekspertinį vertinimą atliko Paveldo komisija. Taip pat ataskaitiniais metais toliau buvo plečiama Lietuvos paveldo užsienyje duomenų bazė, patobulintas ir nuolat pildomas žemėlapis www.upaveldas.lt

2023 m. Paveldo komisija pritarė vienuolikos kultūros paveldo objektų paskelbimui kultūros paminklais ir trijų kultūros paveldo objektų paskelbimui valstybės saugomais. Ataskaitiniais metais Paveldo komisija daug dėmesio skyrė kilnojamosioms kultūros vertybėms, kurių buvo įvertinta net 505-ios.

Ščiglienė taip pat džiaugėsi išaugusiu tarpinstituciniu bendradarbiavimu, Paveldo komisijos organizuotais renginiais ir institucijos matomumu viešojoje erdvėje.

Po pristatymo Paveldo komisijos pirmininkė V. Ščiglienė atsakė į Seimo narių klausimus. Kęstutis Vilkauskas teiravosi dėl kultūros paveldo finansavimo – Paveldo komisijos pasiūlyto fondo idėjos. Robertas Šarknickas domėjosi dvarų problematika. Pirmininkė teigė, jog abu klausimai toliau svarstomi, o dvarų situacija 2024 m. keisis – kiekviena atsakinga institucija šiemet turi atlikti darbus savo kompetencijos srityje.

Po balsavimo Seimo Kultūros komitetas Paveldo komisijos 2023 m. veiklos ataskaitai pritarė.

Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje nuolat dirba pirmininkas ir administracijos darbuotojai, o į posėdžius, kurie vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį, susirenka 12 komisijos narių. Paveldo komisijos nario kadencija – 4 metai, nariu galima būti ne daugiau dviejų kadencijų. Narius į Paveldo komisiją skiria įvairios šalies institucijos ir asociacijos. Paveldo komisijos pirmininką išsirenka komisijos nariai, o slaptu balsavimu skiria Lietuvos Respublikos Seimas.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.