2024 m. kovo 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė antrą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo kalbėta apie Lietuvos Respublikos Seimo ir Ateities komiteto vaidmenį sprendžiant valstybės strateginius klausimus.

Buvusio Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, Lietuvoje Seimas yra pagrindinė institucija, kuri svarsto ir priima svarbiausius strateginius dokumentus, o įkūrus Ateities komitetą pradėta diskutuoti platesniais strateginiais klausimais.

„Pagrindinė strateginių klausimų svarstymo institucija yra Seimas. <...> Būtent Seime partijos sugebėdavo vienaip arba kitaip sutarti dėl šalies strateginių tikslų ir juos realizuoti kartu su vyriausybe, prezidentu ir tauta. <...> Įsteigus Ateities komitetą atsirado galimybė svarstyti ir siūlyti platesnę strateginių klausimų darbotvarkę ir, kas svarbiausia, vystyti diskusiją“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Mykolo Romerio universiteto, Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Vadybos ir politikos mokslų instituto lektorė Rima Urbonaitė sutiko, kad strategijos turi būti kuriamos Seime, tačiau iki šiol sunku pasakyti, kiek į jas atsižvelgiama vyriausybėse. „Niekas neabejoja, kad strateginis mąstymas, vizija turi ateiti iš parlamento. Tačiau kyla klausimas, kaip ir ar sugebėsime sujungti strateginius dokumentus su vyriausybės programomis? Ar Ateities komiteto turinys ir veiklos rezultatai koreliuos su vyriausybės programomis?“ – klausė R. Urbonaitė. 

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus patarėja Ligita Šarkutė atkreipė dėmesį, kad strategijų įgyvendinimo sėkmei yra svarbus tęstinumas ir valstybės įsipareigojimas, tačiau Lietuvoje egzistuojantis institucinis uždarumas ir inovacijų vengimas sudaro neigiamą terpę įgyvendinti tokias strategijas.

„Strateginiai sprendimai yra ilgalaikiai ir į darnią valstybės pažangą orientuoti sprendimai. Čia yra svarbu tęstinumas ir įsipareigojimas bendrai strategijų krypčiai. Deja, mes Lietuvoje turime tvirtas institucines sienas, kurias inovacijoms pramušti yra ganėtinai sunku. Inovatyvi demokratija, reaguojanti į ateities iššūkius, yra ta, kurios institucinės sienos yra takios ir pralaidžios“, – pabrėžė L. Šarkutė.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis teigė, kad strategijų įgyvendinimą galima užtikrinti per giluminę valstybę, o ne parlamentą, kuris nuolatos keičiasi. „Deep state – giluminė valstybė – pasaulyje apibrėžiama kaip tai, kas labiausiai apibrėžia valstybės tvarumą ir judėjimo kryptį. <...> Vizijos „Lietuva 2050“ vykdymą gali labiau užtikrinti giluminė valstybė nei parlamentas. Kodėl? Parlamentai nuolatos keičiasi, o giluminė valstybė keičiasi labai lėtai“, – siūlė G. Mažeikis.    

Diskusijos pabaigoje Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas Regimantas Čiupaila siūlė kelti Ateities komiteto statusą Seime.

„1997 metais stojant į Europos Sąjungą mes steigėme Europos reikalų komitetą. Pirminė vizija buvo tokia, kad šį komitetą turėjo sudaryti kitų komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai. Aš norėčiau palinkėti Ateities komitetui, kad Europos reikalų komiteto pavyzdžiu, atsižvelgiant į kai kurias Seimo statuto pataisas, būtų kilstelėtas komiteto statusas“, – siūlė R. Čiupaila.   

Diskusijoje dalyvavo: buvęs Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis, Mykolo Romerio universiteto, Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Vadybos ir politikos mokslų instituto lektorė Rima Urbonaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus patarėja Ligita Šarkutė, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, matematikas prof. Regimantas Čiupaila.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. gediminas.kaseta@lnb.lt