Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį pasveikino Klaipėdos universitete vykstančios mokslinės-praktinės konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ dalyvius.
Pirmoji ponia padėkojo visiems, kurie ne vienerius metus telkia plačią mokslininkų, praktikų ir visuomenininkų bendruomenę, kviečia ją diskusijoms sveikatingumo ir sveikatinimo filosofijos klausimais, dalijasi svarbiomis įžvalgomis. Pasak D. Nausėdienės, ši refleksija ypač vertinga šiandien, matant mūsų visuomenės faktinę sveikatos būklę ir žvelgiant į mūsų žmonių sveikatą lyginamuoju aspektu Europos Sąjungos ir pažangaus pasaulio kontekste.
„Ši refleksija tampa dar aktualesnė, kai suprantame, jog turime siekti, kad sprendimų paieška ir praktinės pastangos ilginti žmonių sveiko gyvenimo trukmę bei gerinti gyvenimo kokybę nesikoncentruotų neproporcingai vien tik į kovą su pasekmėmis, bet būtų subalansuotos, skiriant deramą dėmesį ugdymui ir visuomenės sveikatos stiprinimui“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, įstatymų lygmenyje esame apsibrėžę Vydūno idėjomis pagrįstą sampratą, kad visuomenės sveikata yra visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė. Mūsų visų pareiga – ieškoti būdų, kaip šią visapusės gerovės sampratą tinkamai įgyvendinti tiek strateginiame, tiek taktiniame lygmenyse. Būtina integruoti sveikos gyvensenos mąstymą ir elgesį į kasdienius pasirinkimus, priimant sprendimus tiek tarptautiniu, tiek valstybės, tiek savivaldybių ir bendruomenių, tiek šeimos ar asmens lygiu.
„Mūsų tikslas šiems siekiniams efektyviai sutelkti organizacinius, teisinius, ekonominius, socialinius, medicininius, techninius resursus. Mūsų užduotis – tinkamai pasirūpinti sveikai gyvensenai reikalingais aplinkos veiksniais. Mūsų atsakomybė – aktualizuoti sveikos gyvensenos svarbą ir ugdyti sąmoningumą. Proginį ar epizodinį sveikatinimąsi turime keisti sisteminiu sveikos gyvensenos kultūros kūrimu, jos prieinamumu ir mieste, ir kaime, ir centre, ir regione. Tolygiai kiekvienam, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties, gyvenamosios vietos“, – pabrėžė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia akcentavo, jog reikalingi konkretūs, tikslingi veiksmai, praktikavimas to, kas skelbiama. Kaip pavyzdį D. Nausėdienė paminėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotą Nacionalinį judumo iššūkį, prie kurio praėjusiais metais prisijungė per 111 tūkst. dalyvių, kartu nužengusių 40 mlrd. žingsnių arba 780 kartų apėjusių aplink Žemę.
„Fizinis aktyvumas jungia skirtingų kartų, požiūrių ir poreikių žmones, kuriems svarbu kuo ilgiau išlaikyti sveikatą, gerai jaustis ir džiaugtis gyvenimu. Fizinio raštingumo ugdymas nuo mažų dienų – tai raktas į daugelio būsimų sveikatos ir socialinių problemų prevenciją ir jau esamų iššūkių sprendimus“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Lietuvos pirmoji ponia atkreipė dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacijos rengiamoje konferencijoje, skirtoje nutukimo problemai, Prezidentūros ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vystomas projektas „Lietuvos mažųjų žaidynės“ įvertintas kaip efektyvus daugelio problemų sprendimo raktas.
„Ši iniciatyva ugdo ne tik vaikų fizinį raštingumą, aktyvumą, bet ir socialinių komandinių gebėjimų vystymą, natūralų vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimą pagal jų išgales į bendras sportines, komandines veiklas. Jei mums pavyktų į nacionalinio ugdymo programą įtraukti visą ikimokyklinukų bendruomenę, visas ugdymo įstaigas, tuomet pasiektume, kad užaugtų visuomenės dalis, nuo mažens natūraliai įsitraukianti į sisteminį sveikatinimąsi, mažiau laiko praleidžianti prie technologinių įtaisų, karta, kuri per gyvenimą eitų su motyvacija judėti bei gyventi sveikai, su dar mokykloje suformuotais sveikais įgūdžiais“, – teigė D. Nausėdienė.
Savo kalboje pirmoji ponia taip pat paminėjo nuolatinį kūno kultūros mokytojų, Lietuvos sportininkų ir olimpiečių indėlį į jaunosios kartos sveikatinimą, Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenių dėmesį fiziniam aktyvumui, trumpųjų maisto grandinių svarbą organizuojant maitinimą ugdymo, sveikatos ar socialinėse įstaigose, kovą su jaunimo žalingais įpročiais, taip pat Prezidentūros inicijuotus pokyčius švietime, sporte, socialinėje ir sveikatos bei kitose srityse, kardinaliai keičiančius visuomenės požiūrį į negalią turinčius asmenis.
„Tikiu ir džiaugiuosi, kad kiekvienas iš Jūsų būsite savo idėjų – kas mokslinių, empirinių tyrimų, o kas savo gerosios praktikos – nešėjai. Skelbsite tai, kuo tikite, ką kasdieniu darbu patikrinote. Tikiu, kad, dirbdami kartu, galėsime atrasti naujų efektyvių būdų, kaip Vydūno filosofiją pritaikyti šiandienos gyvenime. Kviečiu bendromis pastangomis kurti sveikesnę, skaidresnės būties visuomenę“, – reziumavo D. Nausėdienė.