2024 m. kovo 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Kovo 27 d. Seimo rūmuose vyko diskusija-seminaras „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė“, kuriame aptarta religinių mažumų padėtis Lietuvoje įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Renginį atidaręs Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad „pagarba religijos bei sąžinės laisvei ir pliuralizmas yra vienas kertinių demokratinės valstybės principų“. Politikas apgailestavo, kad kalbant apie mažųjų religinių bendrijų padėtį, „teisiniai argumentai skęsta subjektyvių nuostatų ir šališkų abejonių migloje“.
Viena iš nagrinėtų temų – religinės bendrijos „Romuva“ sudėtingas kelias siekiant valstybės pripažinimo. 2019 m. Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, nors Teisingumo ministerija buvo išaiškinusi, kad bendruomenė atitinka įstatymo keliamus reikalavimus pripažinimo suteikimui. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl minėta bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje. Tačiau ir po šio sprendimo, Seimo pozicija dėl „Romuvos“ pripažinimo nepasikeitė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, religijotyrininkė dr. Milda Ališauskienė pristatė pranešimą „Religijos laisvė šiuolaikinėje Lietuvoje pasitelkiant religinių mažumų perspektyvą“. Mokslininkė aptarė religijos laisvės be diskriminacijos sampratą ir kėlė klausimą, kaip identifikuoti religijos laisvę, kai valstybė yra aktyvi religijos klausimų dalyvė. Religinių bendruomenių padėtis Lietuvos teisinėje sistemoje nustatoma trimis lygmenimis, ir M. Ališauskienė pasirinko detaliau nagrinėti klausimą dėl mažųjų religinių bendruomenių, nepatenkančių į tradicinių religinių bendruomenių sąrašą, t. y. atsidūrusių religinių bendrijų hierarchinės sistemos žemesnėje grandyje.
Profesorė atkreipė dėmesį, kad esant hierarchinei sistemai, yra svarbus didžiųjų religinių bendrijų santykis su mažesnėmis, kuris nėra palaikantis. M. Ališauskienė pristatė ir mažųjų religinių bendrijų padėtį iš istorinės perspektyvos. Tiek „stalino“, tiek „chruščiovo“, „brėžniavo“ ir „gorbačiovo“ laikotarpiais mažųjų bendrijų nariai ir ypač dvasininkai buvo persekiojami, tremiami ar bent jau atidžiai stebimi saugumo. Taigi, atgavus nepriklausomybę, šios bendrijos vylėsi pagarbaus ir lygiaverčio santykio. Tačiau krivė Nijolė Balčiūnienė sakė: „mane persekiojo sovietai už dalyvavimą „Rasos“ šventėje“. Ji apgailestavo, kad ir laisvos Lietuvos politikai žemina melagingai tapatindami „Romuvą“ su KGB palankiomis organizacijomis. Pasak krivės, romuviečiai, siekiant nepriklausomybės, buvo kartu su Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjais, o dabar tapo priešinami su valstybe ir Katalikų bažnyčia.
ŽTK narys Arūnas Valinskas kalbėjo apie galimas mažųjų religinių bendrijų atstūmimo teisines ir socialines priežastis. „Religija yra dvasinė dimensija, tačiau dėl priklausymo visuomenei ji atsiduria valstybės teisinio reguliavimo lauke. <...> įvyksta politikos ir religijos sferų susiliejimas“. Politikas nagrinėjo klausimą, kodėl „Romuva“ priešinama su valstybe. Diskutuota apie tai, kad galbūt Katalikų bažnyčia siekia būti vienintele lietuvių „nacionaline“ bažnyčia, o dėl istorinės praeities pagoniškas tikėjimas tampa konkurentu? Taigi, pažymėjo A. Valinskas, balsavimas Seime dėl „Romuvos“ pripažinimo tampa ne politiniu procesu, o religiniu aspektu. Tarsi balsavimas už „Romuvą“ būtų savo tikėjimo gynimu. Pasak Seimo nario, yra apleliuojama į tai, kad mūsų šalis yra krikščioniška, o tai, jo žodžiais, yra teisinė neteisybė.
Diskusiją galima stebėti ČIA.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks
Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Lukšienė, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt