2024 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

1990 m., per ketvirtąjį Pasaulinį romų kongresą, balandžio 8-oji paskelbta Pasauline romų diena. Šia proga Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su romus buriančiomis organizacijomis surengė tarptautinę apskritojo stalo diskusiją, kuria siekta pasidalinti įžvalgomis, kaip pakeisti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie romų tautą ir toliau skatinti pilnavertį romų įsitraukimą į visuomenės socialinį gyvenimą, naudotis švietimo ir ugdymo galimybėmis, užtikrinti lygiateisiškumą išsaugant tikrą tautinį identitetą. Renginyje dalyvavo būrys Estijos ir Suomijos romų jaunimo.

„Nors daugelį šimtmečių gyvename kaimynystėje, romų tauta dažnam lietuviui vis dar nėra iki galo pažįstama, – atidarydamas renginį sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. – Deja, šiandieninė romų padėtis Lietuvoje aiškiai sufleruoja, kad siekiamas šalies vaizdinys – taip vadinama gerovės valstybė – galioja toli gražu ne kiekvienam.“

T.V. Raskevičius apgailestavo, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų dirbti su romų tautybės kolega, o mažiau nei trečdalis romų šeimų efektyviai pasinaudoja teise į būstą. „Sisteminė diskriminacija, izoliacija, plačiai paplitę ir giliai įsišakniję stereotipai užkerta kelią bendruomenės narių socialinei integracijai“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Vis tik politikas atkreipė dėmesį, kad romų tauta yra sėkmės istorija, įprasminanti žmogaus bei bendruomenės tvirtybę susidūrus net ir su pačiais sudėtingiausiais išbandymais.

Tam pritarė ir Seimo narė Danielė Morgana. Jos nuomone, šiandien švenčiame lygybės šventę, kas prieš keliolika metų atrodė neįmanoma. Nevyriausybinės organizacijos „Padėk pritapti“ vadovė Inga Kreivėnaitė kalbėjo, kad romų moterys jau turi daugiau svajonių savirealizacijai, karjerai ir išsilavinimui, viena jų siekia atstovauti Lietuvai Europos Parlamente. Lietuvos romų sportininkai garsina Lietuvą pasaulio čempionatuose.

Seimo narė, edukologė prof. dr. Vilija Targamadzė pastebėjo, kad lietuvius dar vis valdo stereotipai, iš esmės nepažįstant šios, šimtmečius Lietuvoje gyvenančios, tautos. Pasak politikės, net lietuvių ir romų kalbos turi tą pačią kilmę – jau moksliškai įrodyta, kad romų kalba turi aiškias sąsajas su sanskrito kalba. Tačiau, pasak V. Targamadzės, didžiausias romų atotrūkis yra švietimo srityje, ir tam valstybė privalo skirti dėmesį.

Diskusijos metu pristatyti du pastarųjų metų leidiniai: Tautinių mažumų departamento inicijuotas leidinys „Skirtingi, bet ne svetimi“,  ir Eduardo Bogdanovo sudaryta autentiškų romų dainų knyga „Romane gilia. Lietuvių romų dainos“. Knygos autorius, smuikininkas E. Bogdanovas kalbėjo, kad šia dainų knyga siekė supažindinti Lietuvos visuomenę su autentiška Lietuvos romų kultūra, kuri realiai yra užgožiama išpopuliarintų, romams priskiriamų, tačiau realiai kompozitorių sukurtų dainų. „Folkloras, tai ne tik dainos, bet ir žmonių išgyventa istorija“, – teigė E. Bogdanovas. Knygoje galima rasti autentiškus romų dainų tekstus romų ir lietuvių kalbomis, melodiją išklausyti pasinaudojus QR kodu.

1971 m. balandžio 8 d. Londone pirmą kartą susirinko Pasaulinis romų kongresas ir buvo  įsteigta romams atstovaujanti tarptautinė organizacija „Union Romani Internationale“ (Pasaulinė romų sąjunga). Kongreso metu priimta politinė programa, skatinanti lygiateisiškumą, sutarta dėl pasaulio romus vienijančios vėliavos ir himno. 1979 m. Jungtinės Tautos pripažino romus atskira etnine grupe pasaulio bendruomenėje.

Diskusijos vaizdo įrašą galima stebėti ČIA.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Lukšienė, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt