Asmeninius herbus gali turėti ir moterys

Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, kairiojo kaspino vietoje, – trys sidabriniai raskilos lapai. Virš skydo – dvispalvis – sidabrinis ir žalias – surištas kaspinas.
Naujo herbo steigėja – moteris, humanitarinių mokslų daktarė. Apie moterų heraldiką kalbamės su šio herbo autoriumi, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininku ir Heraldikos akademijos direktoriumi Pauliumi Vaniuchinu.

-       Kokios moterų heraldikos tradicijos Lietuvoje?

Moterų heraldiką atskleisti nėra paprasta. Apie ją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinoma mažai, nes ši sritis beveik netyrinėta. Lietuvoje moterų heraldikai ir jos tyrimams nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. Tam įtakos turėjo labai daug veiksnių: tarpukaryje nesuspėta jos išpopuliarinti, pokariu šiam palikimui buvo nepalankus metas, vėliau – sovietų okupacija ir t. t. Žinoma, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kilmingos moterys naudodavo tik iš tėvo paveldėtą herbą, o ištekėjusios išlaikydavo savo herbinį paveldą. Kartais iš tėvo paveldėtą herbą jungdavo su savo vyro herbu. Tačiau tokie jungtiniai herbai moterų nebuvo plačiai naudojami.

-       Kokie yra pagrindiniai moterų heraldikos istorijos šaltiniai, kur galima aptikti moterų herbų?

 Pagrindiniai istorijos šaltiniai, suteikiantys daugiausia žinių apie moterų naudotą simboliką, yra XVI–XVIII a. proginiai leidiniai, kuriuose publikuojami moterų herbai. Minėtini antspaudai, kuriuose pavaizduoti paveldėti ar sutuoktinių jungtiniai herbai, antkapiniai paminklai su juose iškaltais herbais,  moterų portretai, kuriuose būdavo nutapyti herbai. Moterų heraldikos galima aptikti ir pastatų interjeruose bei eksterjeruose, taip pat kulto ir buitiniuose induose.

-       Ar yra  paskelbta mokslinių publikacijų apie moterų heraldiką?

Didesnių ir konkrečių darbų apie moterų heraldiką yra mažai arba išvis nėra. Šiek tiek šią sritį yra tyrinėjusi ir savo tyrimų rezultatus paskelbusi Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė knygoje „Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“.

-       Kodėl moters herbo pagrindą sudaro ovalo, o ne kitos formos skydas?

Skydas – ikoniškiausia herbo dalis. Galima išskirti net keliolika jo tipų, kurie keitėsi su laikmečiu ir dailės stiliais. Pagal susikloščiusias tradicijas moters herbo skydo pagrindas buvo ovalas arba rombas. Dažnai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moterų herbams buvo būdingas ovalo, o ne rombo formos skydas. Puikus pavyzdys – Trakų vaivadienės Elžbietos Šemetaitės-Pacienės jungtinis herbas, kurio ovalo formos skydas aprėmintas masyviu kartušu. Šis herbas išspausdintas XVII a. proginiame leidinyje. Kitas pavyzdys – Paliesės vaivadienės Kotrynos Scholastikos Sapiegaitės-Branickienės antspaudas. Moteris savo herbo ovaliame skyde naudoja iš tėvo paveldėtus simbolius.
Pažvelkime į dailininko Hiršo Leibovičiaus grafinių portretų albumą „Icones familiae ducalis Radivilianae“, kuris išspausdintas 1758 m. Nesvyžiuje. Jį sudaro 165 Nesvyžiaus galerijoje saugomų portretų vario raižinių kopijos. Albume  kartu su moters portretu dažnu atveju pateikiamas ir herbas. Galima pastebėti, kad šiame albume moterų herbams būdingas tik ovalus skydas. Reikia nepamiršti, kad barokinio skydo pagrindą sudarė ovalas, rečiau kita forma.
Tai ir turėjo lemiamos įtakos pasirenkant ovalo, o ne rombo formos skydą formuojant šiuolaikinį moters herbą.

-       Ar virš skydo įkomponuotas kaspinas yra herbo puošmena ar turi kitą simbolinę reikšmę?

Tai yra ne tik dekoratyvus elementas. Virš skydo surištas kaspinas simbolizuoja faktą, kad moteris yra netekėjusi. Ištekėjusi moteris kaspino virš skydo nebenaudoja. Ji savo herbą be kaspino gali naudoti ir toliau arba jungti su savo vyro herbu, jei šis jį turi. Išsiskyrusios moterys naudoja iki santuokos naudotą herbą su kaspinu.

-       Ar tiesa, kad kaimynai latviai pirmą moters herbą įregistravo prieš dešimtmetį?

Taip, Latvijoje pirmas moters herbas buvo įregistruotas 2014 m. Kaimynai mus gerokai aplenkė. Noriu atkreipti dėmesį, kad savo asmeninius herbus Latvijoje turi buvusi šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir buvusio prezidento Raimondo Vėjuonio sutuoktinė Iveta. Latvijoje patvirtintus herbus registruoja Latvijos kultūros ministerija, jie paskelbiami oficialiame Latvijos Respublikos leidinyje „Latvijas Vēstnesis“. Be to, visi registruoti herbai talpinami internetiniame herbų registre.

-       Kada buvo pradėta kurti asmeninė heraldika šiuolaikinėje Lietuvoje?

Asmeninė heraldika šiuolaikinėje Lietuvoje pradėta kurti apie 1990 m. Jos pradininku laikomas dailininkas, grafikas, vienas žymiausių heraldikos kūrėjų Lietuvoje Arvydas Stanislavas Každailis. Asmeninę heraldiką taip pat padėjo formuoti ir Lietuvos heraldikos komisijos kūrėjas ir ilgametis pirmininkas dr. Edmundas Antanas Rimša. Asmeniniai herbai pradėti tvirtinti ir registruoti 2009 m. Lietuvoje asmeniniai herbai turėjo savo pavadinimus. Herbai buvo įvardijami naudojant herbo steigėjo vyriškąją pavardės formą. 2021 m. jų atsisakyta ir dabar herbų pavadinimai nebenaudojami. Šiuo metu Heraldikos akademijos teikimu asmeninius herbus tvirtina ir registruoja bei išduoda liudijimus Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas.

-       Ar, jūsų manymu, šiuolaikiniam žmogui verta steigti asmeninį herbą?

Herbas yra paveldimas, iš kartos į kartą perduodamas, nekintantis skiriamasis ženklas, ginamas įstatymo. Norint, kad šis ženklas virstų visaverčiu herbu, reikia, kad jis pirmiausia taptų šeimos (tėvas, sūnūs, dukros) skiriamuoju atributu, o brandus herbas bus tik tada, kai iš tėvo jį perims ne tik vaikai ir vaikaičiai, bet ir provaikaičiai ar kiti giminės palikuonys.
Taigi, steigiant naujus asmeninius herbus, reikia galvoti apie jų ateitį, paveldėjimą. Žinoma, šiuolaikinio žmogaus herbo naudojimas viešajame gyvenime ne toks, koks buvo viduramžiais, tačiau ir šiandien herbas randa ypatingą vietą reprezentuojant asmenį.
Pastaraisiais metais mūsų šalyje ypač išaugo susidomėjimas naujų asmeninių herbų kūrimu ir steigimu, ir tai galima laikyti teigiamu poslinkiu visuomenėje, siekiančioje vizualiai matyti savo tapatybę, o kartu ir puoselėti senas ir gilias heraldikos tradicijas.

-       Armigeris – pastaruoju metu dažnai girdimas žodis, tačiau nedaugelis žino, ką šis žodis reiškia.

Žodis „arma“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „herbas“. Pažodžiui lotyniškas žodis „armiger“ reiškia „ginklininką“. Taigi armigeris yra asmuo, turintis teisę pagal paveldėjimą, suteikimą arba patvirtinimą naudoti herbą. Tai gali būti žmogus, giminė, organizacija ir pan.
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas inicijuoja Armigerių sueigą, kurioje galės dalyvauti asmenys paveldėję ar įsteigę ir įteisinę asmeninį herbą. Pirmoji Armigerių sueiga vyks šių metų birželio 8 d. Vilniuje.

Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas kartu su partneriais šių metų birželio 8–9 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose organizuoja III tarptautinį kolokviumą „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (tema: „Valdovai: kilmė, herbai ir vėliavos“), kuriame pranešimus skaitys lektoriai iš trylikos šalių: Čekijos, Danijos, Ispanijos, Kubos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Pietų Afrikos, Portugalijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Škotijos, Vokietijos.

Daugiau informacijos: https://www.ghvi.lt/naujienos/asmeninius-herbus-gali-tureti-ir-moterys

Pranešimą paskelbė: Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-04-09 12:45
Švietimas ir mokslas, Kultūra
Kontaktinis asmuo
Remigijus Bimba
Prezidentas
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas
+37061023144
info@ghvi.lt
pasidalinti
atgal