2024 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas pradėjo svarstyti ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pristatytas Investicijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma sudaryti palankesnes sąlygas stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.

„Turint omeny mūsų geopolitinę situaciją, mes turime dirbti dar daugiau. Lietuvos procedūros turi būti greičiausios, mūsų biurokratija turi būti draugiškiausia, mūsų politikai turi būti proaktyviausi tam, kad ne tik taptume saugesni, bet ir sukurtume gerai apmokamas darbo vietas ir aukštą pridėtinę vertę, kas, žinoma, augins ir mūsų Lietuvos ekonomiką“, – Seimo posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. Ji tvirtino, kad vienas pirmųjų projektų galėtų būti „Rheinmetall“ amunicijos gamykla Lietuvoje.

Investicijų įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę stambų projektą Vyriausybės nutarimu pripažinti užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Pakeitimais stambiems projektams, kurie skirti neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti, siūloma supaprastinti su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusias procedūras. Taip siekiama sudaryti sąlygas tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.

„Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą preliminarus terminas, per kurį neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius tenkinantis stambus gamybos projektas galėtų įgyvendinti būtinus paruošiamuosius procesus iki gamybinių statinių pradžios, yra apie 2−2,5 metų. Mes norime tai iš esmės pakeisti“, − kalbėjo ministrė. Ji taip pat pabrėžė, kad joks kitas reguliavimas – nei poveikio aplinkai reguliavimas, nei kitas su statybomis susijęs reguliavimas dėl saugos, dėl kitų dalykų – nėra keičiamas.

Kaip aiškinamajame rašte tvirtina projekto rengėjai, iki šiol Lietuva didžiąją ginkluotės dalį įsigyja tarptautinėse rinkose, o tokiu atveju neišvengiama priklausomybės nuo tiekėjų iš užsienio valstybių.

Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus (pagrindinis projektas Nr. XIVP-3596,) balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 11 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 18 d.