Šiandien Vilniuje vykstančiame Baltarusijos verslo forume diskutuojama dėl į Lietuvą persikėlusio sąžiningo baltarusių verslo perspektyvų ir galimybių. Forume pasisakė Lietuvos politikai ir valstybės institucijų atstovai, Baltarusijos verslo ir politikos opozicijos atstovai, nevyriausybinių organizacijų ekspertai. Renginį organizavo Association of Belarusian Business Abroad (ABBA) ir Lietuvos darbdavių konfederacija, pagrindinis renginio partneris - Europos Komisija.
„Šio forumo tikslai yra keli. Visų pirma, tai yra dalis tęstinio dialogo tarp Lietuvos valstybės institucijų bei politikų ir sąžiningo Baltarusijos verslo, kuris jau persikėlė ar dar ieško galimybių persikelti į Europos Sąjungą. Tokie persikėlimai yra labai sudėtingi procesai įmonėms ir jų savininkams, nes Lukašenkos režimas siekia, kad tokių „pabėgėlių“ būtų kuo mažiau. ABBA nori, kad Lietuvoje, su kuria baltarusius sieja šimtmečiai artimų santykių, sėkmingai veiktų kuo daugiau persikėlusių sąžiningų Baltarusijos verslų, nenorinčių kolaboruoti su Lukašenkos režimu, bet norinčių išsaugoti savo įmones ir kurti vertę Lietuvos valstybei bei visuomenei. Persikėlę baltarusių verslininkai tik prašo turėti tokias pat teises verstis verslu Lietuvoje, kokias turi kitų trečiųjų šalių piliečiai“, – teigia Sierž Naūrodski, Association of Belarusian Business Abroad (ABBA) viceprezidentas ir Baltijos šalių kuratorius.
Pasak Sierž Naūrodski, baltarusių įmonių relokacija į Europos Sąjungą įgavo didelį pagreitį po 2020 m. rugpjūčio mėnesį įvykusių masinių pilietinių protestų ir jų žiauraus numalšinimo bei Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Jau po 2020 m. protestų Lietuvos valstybė išreiškė labai svarbią paramą ir svetingumą, pakviesdama Lietuvoje įsikurti nuo Lukašenkos režimo represijų bėgančius Baltarusijos piliečius ar verslo organizacijas. Persikėlę Baltarusijos verslininkai yra labai dėkingi Lietuvos žmonėms už galimybę verstis verslu Lietuvoje, gerbia jos įstatymus ir tradicijas bei puikiai supranta Lietuvos visuomenei aktualius saugumo klausimus. Persikėlusios baltarusių įmonės nori ir toliau būti Lietuvos ekonomikos dalimi, mokėti mokesčius, kurti darbo vietas ir pan., tačiau nori ir aiškumo iš Lietuvos valstybės, ar vis dar yra čia pageidautinos.
2024 m. pradžioje ABBA atliktos apžvalgos duomenimis Lietuvoje įsikūrė apie 10% visų savo veiklą iš Baltarusijos į Europos Sąjungą iškėlusių įmonių. Į Latviją išsikėlė 4%, Estiją – 7%, Lenkiją – net 75%. Iš viso į Europos Sąjungą baltarusių verslininkai perkėlė beveik 9000 įmonių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 900 įmonių, kurių akcininkai ar galutiniai naudos gavėjai yra Baltarusijos piliečiai. ABBA skaičiuoja, jog persikėlusių baltarusių verslai Lietuvoje sukūrė beveik 8000 darbo vietų. O savarankiškai dirbančių baltarusių skaičius, ABBA duomenimis, Lietuvoje yra apie 3500–4500 asmenų.
Persikėlusių įmonių dydžiai ir veiklos pobūdis yra labai skirtingi. Bene žymiausios įmonės yra Wargaming ir EPAM Sistemos, kurios vien 2023 m. sumokėjo virš 35 mln. eurų mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą. Tarp Lietuvos informacijos ir ryšių sektoriaus didžiausių mokesčių mokėtojų penkiasdešimtuke esančių įmonių šių dviejų įmonių dalis siekė 8 proc.
Daugumai persikėlusių Baltarusijos įmonių relokacija buvo sąmoningas pasirinkimas ir poreikis išvengti areštų bei nutraukti Lukašenkos režimo rėmimą. Privatus sektorius buvo 2020 m. protestų Baltarusijoje variklis ir būsimų pokyčių šalyje stimulas. Tačiau verslo perkėlimas į Lietuvą ar kitas Europos Sąjungos šalis nėra tas pats, kas auginti verslą ES – tai yra labai brangu ir dažnai reiškia pradėti verslą iš esmės nuo nulio. Tokiems verslams tenka susidurti teisiniais, žmogiškųjų resursų, klientų praradimo, finansavimo ir kitais iššūkiais.
Į Lietuvą besikeliančios baltarusių įmonės taip pat susiduria su tam tikrais sunkumais, kurių vienas reikšmingiausių – leidimų gyventi ir dirbti Baltarusijos piliečiams išdavimas. Sierž Naūrodski sako, kad ABBA yra visada pasiruošusi Lietuvos institucijoms padėti patikrinti iš Baltarusijos į Lietuvą norinčias persikelti įmones. Tačiau dėl paskutinio meto politinių iniciatyvų, kuriomis sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo, elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka, jau ir persikėlę baltarusių verslai susiduria su iššūkiais. Tad norima aktyviai tęsti dialogą su Lietuvos institucijomis ir politikais bei išgirsti aiškesnę Lietuvos poziciją dėl Baltarusijos verslų relokacijos.
Daugiau informacijos:
Sierž Naūrodski
Vice President, Country Manager for Lithuania, Latvia, Estonia
Association of Belarusian Business Abroad
[email protected] // +37069398983
