Broliai menininkai Gataveckai: turėtume džiaugtis Lietuva ir jos 20 sėkmės metų NATO ir ES

Iš Alytaus kilusių brolių menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų vardai ir jų darbai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, įvertinti reikšmingais apdovanojimais, o brolių profesiniai ir asmeniniai keliai, regis, klostosi pavydėtinai sklandžiai. Vaikų namuose augusių brolių istorija – ne vien rožėmis klota. Jų kelyje būta ir daug nerimo, baimės, ir puikių žmonių, kurie, kaip sako broliai, padėjo jiems drauge su Lietuva sukurti savo istoriją, kurią šiandien galima vadinti 20 sėkmės metų.

Prieš dvidešimt metų: baimė, nerimas, nesaugumas

„Akivaizdu, kad Lietuvoje pastarieji 20 metų buvo pasikeitimų metai. Mūsų gyvenime tai taip pat buvo didelių pokyčių metas, – apie asmeninių pokyčių ir šalies pasikeitimų sutaptį pasakoja Algirdas Gataveckas. – Prieš 20 metų mes baigėme 12 klasę, stojome į Vilniaus dailės akademiją – tai reiškė visiškai naujas galimybes, naujas perspektyvas ir, galima sakyti, naują gyvenimą. Mes palikome gimtąjį miestą už nugaros ir keliavom į sostinę studijuoti. Aišku, tuo metu buvo daug klausimų, kaip ir kas bus, kur gyvenimas mus nublokš“.

„Kai baiginėjome12 klasę, mes nežinojome, kur atsidursime: tas jausmas, kai jau reikėjo išeiti iš vaikų namų, o tu dar net neturi, kur išeiti ir nežinai, ar tu įstosi mokytis“, – brolio mintis papildo Remigijus Gataveckas ir pasakoja, kad su broliu anuomet abejoję, ar jiems pavyks įstoti mokytis su turėtais prastais mokyklos baigimo pažymiais, kalba apie juos slėgusį nerimą, nežinomybę ir nesaugumo jausmą. „Galimybių atrodo nedaug, nes tu neturi gero užnugario, eini nežinia kur, neturi jokių garantijų“, – sako jis.

Sėkmės istorijos žingsniai ir į atmintį įsirėžusi gimtadienio dovana

A. Gataveckas sako, kad nepaisant nerimo, abiem broliams pavyko pradėti konstruoti savo gyvenimą naujai atverstame baltame karjeros ir asmenybių formavimosi etape.

Šiandien sudėtingai prasidėjusią brolių istoriją vadiname sėkminga: 2017 m. broliai buvo įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais, Remigijus šiuo metu yra sukūręs šeimą, augina sūnų, nuo 2010 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2017 m. yra docentas, o Algirdas 2016 m. įgijo meno daktaro laipsnį. Šiandien broliai sakosi jaučiantys vidinę ramybę, yra dėkingi žmonėms, kurie savo išskirtinėmis patirtimis, pavyzdžiais ir patarimais padėjo jiems kurti savo kelią ir džiaugiasi galėdami savo pavyzdžiu įkvėpti kitus.

Daug keliavę, Lietuvoje ir užsienyje dirbę, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse parodas rengę broliai kaip vieną įsimintiniausių savo dvidešimtmečio pasiekimų išskiria dirbtuves su vienu garsiausių Ispanijos menininkų Antonijumi Lopesu.

„Su juo dirbdami papuolėme ant vieno iš skaitomiausių Valjadolido miesto laikraščių viršelio, – pasakoja A. Gataveckas. – Kai išvyksti į užsienį, pajunti savo galimybes, gali pamatyti save iš kitų žmonių perspektyvos,  pasisemti unikalios patirties ar gauti simbolinio kapitalo, tarkime tapti pastebėtais spaudoje. Kaip tik buvo mūsų gimtadienis, tad išvysti save pirmame puslapyje buvo puiki dovana“.

Per dvidešimtmetį užaugo ir Lietuva

Broliai kalba ne tik apie savo, bet ir savo šalies sėkmę, Lietuvos žmonių saugumą ir laimės pojūtį, kuriuos įvertinti padeda pasaulio įvykių kontekstas. „Prieš 20 metų stodami į Europos Sąjungą ir NATO mes gavome gero gyvenimo garantą“, – teigia Remigijus.  „Mes, nors ir maži, bet esame gerai girdimi pasaulyje, tampame autoritetingais demokratijos ambasadoriais, –  brolį papildo Algirdas. – Mes labai aiškiai transliuojame vertybes.“ A. Gataveckas sako, kad Lietuva kaip valstybė ir jos visuomenė visada išreiškia tvirtą ir aiškią poziciją ginant laisvės ir demokratijos principus, pvz., Rusijos agresijos prieš Sakartvelą, brutualaus karo prieš  Ukrainą akivaizdoje ar išsakant palaikymą ir padedant Baltarusijos opozicijai bei NVO kovojant su diktatoriumi Lukašenka. Jis pastebi, kad būtent narystė ES ir NATO yra tarsi stiprus užnugaris, suteikiantis nedidelei šaliai Lietuvai galimybę kalbėti ir būti išgirstai visame pasaulyje. „Ir kas svarbiausia: tai ne politikų nuomonė, ne mados reikalas, o žmonių valia. Mes galime rodyti pavyzdį kitiems, nes patys esame iškovoję nepriklausomybę savo žmonių vieningumu“, – priduria Remigijus.

Apie gerus darbus reikia kalbėti garsiai

Šiuo metu broliai dažnai veda seminarus mokyklose, vaikų namuose, dienos centruose ir pristatydami savo sėkmės istoriją įkvepia jaunąją kartą siekti savo tikslų. „Kiekvienas gali pasiekti savo tikslus, jei tiktai to labai nori ir tų tikslų siekia. Mes su broliu visada paminime vieną dalyką: apie gerus darbus reikia pasakoti, nes geri pavyzdžiai daro įtaką tam tikriems sprendimams daryti kitus gerus dalykus. Jeigu žmogus nesužino, negirdi, galbūt jis net ir nebandys imtis tam tikrų veiksmų, nei žmogaus, nei visuomenės elgesio pokyčiai neįvyks“, – sako Remigijus. Algirdas priduria, kad kurianti, pozityvi aplinka įkvepia žmones kurti, daryti gera, o destruktyvi – skatina asmenybės destruktyvumą, todėl, jo pastebėjimu, sveika ir sveikintina yra pasidalinti savo nuveiktais gerais darbais ir taip užkrėsti kitus, įkvėpti daryti gera.

Įkvėpti daryti gera, pastebėti ir papasakoti savo ar Lietuvos sėkmės istoriją gali kiekvienas, dalyvaudamas kūrybiniame konkurse, skirtame Lietuvos narystės minėtuose aljansuose dvidešimtmečiui – „Lietuvos narystė ES ir NATO: 20 metų sėkmės“. Kiekvienas norintis dalyvauti (vienas ar su kompanija) turi nufilmuoti trumpą vaizdo klipą (iki 30 sek.), kuriame dalinasi savo sėkmės istorija ar kalba apie Lietuvos sėkmę būnant ES ir NATO nare, ir jį atsiųsti el. paštu media@lrv.lt. Kūrybiškiausių sėkmės istorijų pasakotojų laukia puikūs prizai ir įspūdingas renginys. Daugiau informacijos rasite Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos interneto puslapyje.

Pranešimą paskelbė: Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-04-10 12:37
Kultūra
Kontaktinis asmuo
- -
Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius, Vyriausybės kanceliarija
+370 630 05 966
spauda@lrv.lt
pasidalinti
atgal