Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pritarta susitarimo dėl Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projekto nuostatoms, numatančioms NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje priimtos Didžiojo septyneto (G7) deklaracijos, prie kurios Lietuva ir kitos Baltijos valstybės prisijungė 2023 m. rugpjūtį, įgyvendinimą.

Lietuvos ir Ukrainos susitarime bus apibrėžti Lietuvos paramos modalumai stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui.

Pagal šį susitarimą Lietuvos Vyriausybė sieks kasmet teikti Ukrainai saugumo ir gynybos paramą, sudarančią 0,25 proc. Lietuvos metinio BVP.

Susitarime numatomas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo ir partnerystės stiprinimas, paremtas įsipareigojimu ginti ir saugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, bendrus demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių principus ir kiekvienos šalies teisę pasirinkti savo saugumo priemones.

Susitarimo elementai apima Lietuvos karinės, humanitarinės ir finansinės paramos teikimą Ukrainai siekiant apsaugoti ir atkurti jos teritorinį vientisumą atsižvelgiant į jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas, abipusiai naudingo bendradarbiavimo saugumo srityje gilinimą, Ukrainos ekonominio ir energetinio stabilumo bei atsparumo stiprinimą, paramą greitai Ukrainos pažangai siekiant narystės NATO, įskaitant paramą Ukrainai įgyvendinant savo reformų darbotvarkę ir toliau didinant sąveiką su NATO, dalijantis Lietuvos patirtimi ir žiniomis, paramą Ukrainos visateisei narystei ES. Kartu susitarime numatoma Lietuvos parama Ukrainai teisingumo, kovos su korupcija srityse, taip pat siekiant Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimą bei jos padarytos materialinės žalos kompensavimo.

Iki šiol prie G7 deklaracijos, pasirašytos 2023 m. liepos 12 d. Vilniuje, yra prisijungusios 25 šalys. Praktinį jos įgyvendinimą numatančius susitarimus su Ukraina yra pasirašiusios aštuonios valstybės.