Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmininkavo Vilniuje vykusio devintojo Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo plenarinei sesijai. 

Savo kalboje Prezidentas pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija Trijų jūrų iniciatyvai  suteikė postūmį augti kaip regioninio bendradarbiavimo platformai. Šalies vadovas akcentavo būtinybę tobulinti transporto ryšius, diversifikuoti energijos išteklius ir kurti atsparią infrastruktūrą. Pasak Prezidento, taip pat svarbu mažinti infrastruktūros spragas tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų šalių – Ukrainos ir Moldovos.

Prezidentas  akcentavo tolesnės paramos Ukrainai svarbą ir būtinybę padėti jai apsiginti nuo agresoriaus visomis priemonėmis.

„Šiandien Trijų jūrų iniciatyvos šalys dar kartą patvirtina paramą Ukrainai, jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Kartu esame pasirengę atlikti svarbų vaidmenį atstatant Ukrainą ir padėti jai atgimti dar stipresnei ir atsparesnei“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda paminėjo, kad Lietuvoje vykusio Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo išvakarėse vykusio Tarptautinio transporto forumo metu, prie vadinamosios bendrų interesų grupės Ukrainai buvo pakviesti jungtis nauji nariai. Tikimąsi, kad tai paskatins produktyvesnį bendradarbiavimą ir partnerių įsitraukimą transporto srityje.

Prezidento teigimu, išlieka politinis prioritetas remti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Pasak šalies vadovo, Trijų jūrų iniciatyva galėtų ženkliai prisidėti prie praktinių ES plėtros proceso aspektų, padėsiančių pasiruošti sklandesnei integracijai.

„Kad Trijų jūrų regionas būtų gyvybingas ir augtų, turime siūlyti praktinius sprendimus. Dėl Trijų jūrų iniciatyvos  daugiau dėmesio skiriame regiono kibernetiniam atsparumui, kritinės svarbos infrastruktūros apsaugai, kariniam mobilumui. Mūsų gebėjimas pasiekti rezultatų taip pat priklauso nuo mūsų produktyvaus darbo su transatlantiniais partneriais“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad Trijų jūrų iniciatyvoje jau dalyvauja 13 valstybių, 2 asocijuotos narės ir 4 strateginiai partneriai.

„Džiaugiuosi, kad čia, Vilniuje, prie iniciatyvos prisijungė ketvirtoji strateginė partnerė – Japonija. Šios šalies įsitraukimas prisidės prie Iniciatyvos tikslų ir sustiprins regiono ryšius su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu“, – teigė Prezidentas.

Trijų jūrų iniciatyvos  viršūnių susitikimo metu buvo priimta bendra deklaracija. Su jos tekstu galite susipažinti čia.