2024 m. balandžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė trečią šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo kalbėta apie Jungtinių Tautų Organizacijos generalinio sekretoriaus paskelbtą ataskaitą „Mūsų bendra darbotvarkė“, kurios pagrindu valstybės parengė „Ateities pakto“ ir „Deklaracijos dėl ateities kartų“ projektus. Renginio buvo gilinamasi į vykstančius tarptautinius procesus ir Lietuvos poziciją dėl pasaulio ateities.  

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas renginyje teigė, kad Lietuvos pozicija dėl pasaulio ateities po 2030 metų yra taisyklėmis ir vertybėmis grįstos globalios tvarkos išlaikymas.

„Mūsų pozicija, mūsų gyvybinis interesas yra pasaulis, kuriame dabar gyvename, kuris yra pagrįstas taisyklėmis ir vertybėmis. Tik tokiame pasaulyje tokios valstybės kaip Lietuva, demokratinės, nepriklausomos, besilaikančios sutartų taisyklių, išpažįstančios tam tikras vertybes, gali išlikti. Autokratai šį pasaulį nori sunaikinti“, – kalbėjo E. Meilūnas.  

Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose, Lietuvos ambasadorius Rytis Paulauskas teigė, kad galvojant apie ateitį svarbu suprasti, jog naujo galių balanso Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) sistemoje paieška turės didelių pasekmių visai globaliai sistemai ir JTO Chartijai. „Turime pripažinti, kad per 80 JTO veiklos metų susiformavo naujas galios balansas. Smarkiai sustiprėjo regioninės galios, pavyzdžiui, Indija, Pietų Afrika, Nigerija, Meksika. Jos turi potencialo ir ambicijų sėkmingai įtakoti globalią darbotvarkę. Šiuo metu bandant suredaguoti patį dokumentą, norima siųsti stiprų signalą, kad judame į tokią stadiją, kurioje bus siūloma keisti Chartiją“, – pabrėžė R. Paulauskas.    

Buvęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad Lietuva negali pasipriešinti Rusijos ir Kinijos įtakai tarptautinėse organizacijose, tačiau mes esame pajėgūs išsakyti savo strateginę poziciją rengiant tarptautinius dokumentus. „Visose tarptautinėse organizacijose tenka stebėti labai gilų Kinijos ir Rusijos atstovų siekį užimti vadovaujančias pozicijas, remti renginius ir programas. Manau, kad materialiai Lietuva negali tam pasipriešinti arba daryti įtaką. Tačiau suformuoti savo strateginę poziciją moraliai rengiant pagrindinius dokumentus mes esame pajėgūs“, – sakė R. Gudauskas.

Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė atkreipė renginio dalyvių dėmesį, kad kultūra yra visuotinė viešoji gėrybė, be kurios visuomenė negali tinkamai funkcionuoti, tačiau tarptautiniu lygiu kultūros padėtis nesulaukia atitinkamo dėmesio. „Vertinant tarptautinius dokumentus, dabartinė darnaus vystymosi darbotvarkė neatspindi realybės ir visuomenės poreikių. Darbotvarkėje „2030“ kultūra yra apčiuopiama labai minimaliai, kaip ir kitų darnaus vystymosi tikslų elementas. Todėl kultūros sričiai pasirengimas ateičiai po 2030 metų yra labai svarbus ir dedamos intensyvios tarptautinės kultūros formuotojų pastangos, kad kultūra pagaliau pelnytai būtų pripažinta ir visuotine viešąja gėrybe“, – teigė D. Urbanavičienė 

JTO specializuotos techninės agentūros Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Tomas Lamanauskas svarstė, kad pati diskusija dėl ateities pakto yra teigiamas procesas, nes leidžia valstybėms išsakyti savo nuomonę. „Pats diskusijų dėl ateities pakto procesas yra tiek pat svarbus, kiek rezultatas, nes pačios diskusijos yra signalizavimo metodas. Per diskusijas valstybės narės analizuoja, kas yra svarbu, kas sutinka, kas nesutinka, kokie susitarimo kampai. Ir šia prasme Jungtinės Tautos veikia. <...> Dokumentas bus priimtas, bet koks bus to dokumento ambicijos lygis – tai istorinio vertinimo klausimas“, – kalbėjo T. Lamanauskas.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umbertas Masis (Umberto Masi) teigė, kad tarptautinėse diskusijose pastebimas vienašališkumas, o valstybės nėra linkusios spręsti kitų regionų problemų. „Problemiškiausia, kad kiekviena valstybė į konkrečią problemą žiūri tik iš savo varpinės. Tai yra normalu ir natūralu, nes mums svarbiausi klausimai yra tie, kurie yra arčiausiai mūsų daržo. Tačiau tai labai paprastai paaiškina ir pozicijų susipriešinimą tiek dėl paramos Ukrainai, tiek dėl konflikto tarp Izraelio ir Palestinos. <...> Mes labai dažnai neįsigiliname į konkrečią, autentišką kitų bendruomenių patirtį“, – svarstė U. Masis.

Forume dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Lietuvos ambasadorius Rytis Paulauskas, komunikacijos specialistas, buvęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, JTO specializuotos techninės agentūros Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Tomas Lamanauskas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umbertas Masis (Umberto Masi), lyčių lygybės ekspertė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, habil. dr. Dalia Leinartė.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. gediminas.kaseta@lnb.lt

Ateities komiteto biuras

Tel. (0 5) 209 6950

El. p. ateitieskt@lrs.lt