Į kombinuotą konferenciją „Sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas vidaus ligų diagnostikoje ir gydyme“, gyvai vykusią Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje bei nuotoliu, medikus sukvietė Respublikinė Šiaulių ligoninė bei „Pažangiosios medicinos centras“. Visų specialybių gydytojams, šeimos gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams, radiologijos technologams, ergoterapeutams, biomedicinos technologams, kineziterapeutams, masažuotojams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos psichologams, medicinos genetikams, akušeriams, išplėstinės praktikos vaistininkams, vaistininkams skirtai konferencijai pranešimus pristatė specialistai iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus bei Rygos klinikų.
Konferencijai pirmininkavo Gitana Acutė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas, bei Asta Žaliukienė, laikinoji RŠL Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovė.
Salėje susirinkusius konferencijos dalyvius bei nuotoliu dalyvaujančius tradicinėje konferencijoje, vykstančioje kiekvieną rudenį ir pavasarį, pasveikino konferencijai pirmininkavusi G. Acutė bei pasidžiaugė susirinkusiems suteikta galimybe pasisemti žinių pilnomis rieškučiomis ir panaudoti jas kasdienėje praktikoje.
Pirmąjį pranešimą „Tuberkuliozė. Ar tai tik plaučių liga“ perskaitė RŠL gydytojai pulmonologė Asta Žaliukienė drauge su vidaus ligų gydytoju, Vidaus ligų skyriaus vedėju Edgaru Klemanskiu. Pranešimą pradėdama gydytoja A. Žaliukienė sakė, jog ši tema padiktuota aplinkybių, nes tuberkuliozės liga yra tokia pat sena, kaip mūsų civilizacija. Ši paskaita, anot pranešėjos, tai priminimas apie tuberkuliozę, jos sukėlėją tuberkuliozės mikobakteriją, kuri buvo atrasta 1882 metais. Gydytojas papasakojo ir apie vakciną nuo tuberkuliozės, kuri sukurta anksčiau, nei vaistai. Jau tada pasaulis džiaugėsi, kad liga bus išgydyta ir apie ją bus galima pamiršti. Deja, šių dienų situacija nedžiugina – pasaulyje tuberkulioze serga apie 10 milijonų žmonių. Apie 1,5 milijono žmonių kasmet miršta nuo šios išgydomos plaučių (ir ne tik plaučių) ligos. Apžvelgusi ligos papilitimą pasaulyje, gydytoja aptarė ligos paplitimo kelius, ligos sukėlėjus ir kitas su šia klastinga liga susijusias problemas.
Klinikiniais ligos atvejais iš savo darbo praktikos pasidalino vidaus ligų gydytojas E. Klemanskis, pripažinęs, kad šią ligą sudėtinga ne tik gydyti, bet ir diagnozuoti.
Gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė perskaitė pranešimą „Tulžės pūslės akmenligė ir psicholecistektominis sindromas“.
Apie individualizuotą GER ligos gydymą pranešimą pristatė LSMU Kauno ligoninės gydytoja gastroenterologė Elžbieta Trapenskė. Dar vieną pranešimą „Į ką atkreipti dėmesį, gydant LOPL“, perskaitė Šiaulių ligoninės gydytoja pulmonologė A. Žaliukienė.
Rygos Stradinio universiteto prof. dr. Julius Ptašekas perskaitė aktualų pranešimą „Antikoaguliacija ir jos klinikinė kontrolė , gydant venines trombembolijas (VTE)“.
Po pertraukos pranešimą apie kontracepcijos žiedą bei jo privalumus ir galimybes perskaitė Šiaulių centro poliklinikos gydytojas akušerė ginekologė Dalia Augulienė. Pranešimą „Širdies nepakankamumas“ pristatė LSMU klinikos gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė. LSMU ligoninės Kauno klinikos gydytojas prof. dr. Rimvydas Šlapikas pristatė pranešimą „Arterinė hipertenzija ir kardiovaskulinė rizika“. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Lazdynų ligoninės gydytoja neurologė dr. Inga Slautaitė perskaitė pranešimą „Periferiniai neuritai ir neuropatija. Naujos gydymo galimybės“.
Paskutinį pranešimą „Senyvo amžiaus pacientų, kuriems įtariama periferinių arterijų liga, periferinės kraujotakos būklės, kasdieninės veiklos ir depresiškumo sąsajų vertinimas“ perskaitė Respublikinės Šiaulių ligoninės išplėstinės praktikos slaugytoja Diana Ptašinskienė.
Nuotr.
Į tradicija tapusią Respublikinės Šiaulių ligoninės bei „Pažangiosios medicinos centro“ rengiamą konferenciją klausytojai rinkosi ir gyvai, ir nuotoliu.
Zitos Katkienės nuotr.