Teisė reikalauti ištrinti duomenis (angl. the right to be forgotten) – tai Europos gyventojams priklausanti teisė prašyti organizacijų, tokių kaip „Google“, ištrinti žmonėms priklausančius asmeninius duomenis arba pašalinti juos iš paieškos rezultatų. Lietuviai tokias užklausas pateikia bene rečiausiai Europoje – iš 32 tirtų Europos šalių rikiuojasi 23-oje vietoje, rodo privatumo apsaugos sprendimų bendrovės „Surfshark“ aliktas tyrimas.
„Atliktas tyrimas rodo, kad pastaraisiais metais Europos žmonių susidomėjimas teise reikalauti ištrinti duomenis stabilizavosi. Vakarų Europos šalių – Prancūzijos, Vokietijos – gyventojai, šia savo teise naudojasi dažniausiai, tačiau panašu, kad likusiose Europos šalyse trūksta įsitraukimo ar informuotumo apie BDAR suteikiamas teises ir privalumus. Skaitmeninis privatumas ir atsakingas požiūris į šią teisę suteikia galimybę pasirinkti, kad viešai prieinama informacija būtų neklaidinanti, atitinkanti realybę ir aktuali“, – sako Lina Survila, „Surfshark“ atstovė spaudai.
Teisė reikalauti ištrinti duomenis galioja regionuose, kuriuose veikia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) – Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (EEA) – bei šalyse, turinčiose šio reglamento atitikmenis, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Ši teisė nurodo, kad žmonės gali kreiptis į bet kokią organizaciją ir pareikalauti, kad duomenys apie jį būtų ištrinti. Ypač dažnai kreipiamasi būtent į paieškos variklius, nes juose informacija labiausiai matoma ir lengviausiai pasiekiama.
Lietuviai teise naudojasi retai
Privatumo apsaugos sprendimų bendrovė „Surfshark“ šiemet tyrė 32 Europos šalis, nuo 2015 iki 2022 m. pateikusias tokias užklausas paieškos varikliams „Microsoft Bing“ ir „Google“. Per šį laikotarpį iš viso pateikta daugiau kaip 1,2 mln. užklausų, iš kurių absoliuti dauguma – „Google“, rodo tyrimas.
Lietuvos gyventojai patenka tarp tokias užklausas teikiančių rečiausiai – iš 32 Europos šalių rikiuojasi 23-oje vietoje su beveik 6,4 tūkst. užklausų nuo 2015-ųjų, iš kurių vos 656 pateiktos 2022-aisiais.
Tyrimo duomenimis, 2022 m. Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo pateikta daugiau kaip 50 proc. visų teisės reikalauti ištrinti duomenis prašymų. Daugiausiai prašymų 2022 m. pateikė prancūzai – net 43 tūkst., o tai sudarė bene ketvirtadalį visų prašymų. Vokiečiai ir britai užėmė 2-ąją ir 3-iąją vietas, pateikę 24 tūkst. ir 16 tūkst. prašymų. Italija pagal šių užklausų skaičių rikiuojasi 4-oje (12 tūkst.), o Ispanija – 5-oje (11 tūkst.) vietose.
Naudojamasi, siekiant daugiau privatumo
Europos gyventojai teise reikalauti ištrinti duomenis dažniausiai naudojasi ne norėdami kažką nuslėpti, o įgauti daugiau privatumo. Pavyzdžiui, siekdami ištrinti kontaktus, kad nesulauktų bereikalingų arba apgaulingų užklausų, arba panaikinti realybės neatitinkančią arba jau nebeaktualią informaciją.
Per pastaruosius dešimt metų naudojantis šia teise, vien iš „Google“ paieškos variklio buvo pašalinti 6 mlrd. URL adresų. Dažniausiai buvo reikalaujama iš paieškos pašalinti socialinių tinklų informaciją, daugiausiai iš „Facebook“.
Iki 2022 m. pabaigos „Google“ daugiausiai šių prašymų patenkino neskelbtinos ir kitos asmeninės informacijos ketgorijose – daugiau kaip 95 proc. Informacijos apie nusikalstamas veikas kategorijoje „Google“ patenkino 61 proc. visų gautų užklausų. Politinės informacijos pašalinimo iš sąrašo rodiklis buvo mažiausias – „Google“ pašalino tik penktadalį visų URL adresų.
Prašymų sumažėjo pasibaigus pandemijai
COVID-19 pandemijos metu, teisės reikalauti ištrinti duomenis atvejų gerokai padaugėjo, tačiau naujausi duomenys rodo, kad pandemijai pasibaigus užklausų kiekis taip pat nukrito.
2020 m. teisės reikalauti ištrinti duomenis prašymų skaičius Europoje išaugo beveik 30 proc. (iš viso 161 tūkst.) ir toliau didėjo 2021 m. iki 186 tūkst. Pandemijos metu daugelis kasdienių veiklų tapo virtualios, o tai galėjo paskatinti žmones sąmoningiau rūpintis savo skaitmenine higiena ir privatumu internete.
2022 m. „Microsoft Bing“ ir „Google“ buvo pateikta apie 155 tūkst. prašymų ištrinti duomenis. Šis rezultatas žymi pirmąjį sumažėjimą nuo 2020 m. pandemijos laikotarpio.. Iš 32 šalių, kurios buvo analizuojamos 2022 m., prašymų sumažėjo 28 šalyse.
Norėdami pateikti užklausą naikinti informaciją, randamą per „Google“ paieškos variklį, reikia užpildyti šią prašymo formą, o per „Microsoft Bing“ – šią.
Apie „Surfshark“
„Surfshark“ yra Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų bendrovė. Jos kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje ir vienas iš nedaugelio, kurį pripažįsta nepriklausomi saugumo ekspertai. 2022 m. „Surfshark“ kartu su kibernetinio saugumo bendrove „Nord Security“ paskelbti antruoju oficialiu vienaragiu Lietuvoje. Šiemet „Surfshark“ pateko į prestižinį, jau aštuntus metus iš eilės skelbiamą „Financial Times“ 1000 greičiausiai augančių Europos įmonių reitingą. Šiame sąraše įmonė užima 47-ąją vietą tarp 1000 sparčiausiai augančių įmonių Europoje, 8-ąją tarp visų IT ir programinės įrangos bendrovių ir 1-ąją – tarp visų šiemet „Financial Times“ sąraše esančių Lietuvoje įkurtų įmonių.