Lietuva – viena greičiausiai senstančių valstybių pasaulyje. Tai – niūri realybė, kuri lemia gausybę problemų šalies ekonomikoje ir demografijoje. Greitų sprendimų šioms problemoms nėra. Tačiau besikeičiantis visuomenės, sprendimų priėmėjų ir verslo požiūris gali kompensuoti jų poveikį.
Niūri statistika
Nuo nepriklausomybės atkūrimo šalis dėl emigracijos neteko dukart daugiau gyventojų nei dėl natūralaus prieaugio mažėjimo. Lietuva ne tik prarado daugiau nei pusę milijono gyventojų. Dėl jaunų žmonių išvykimo sunyko ir populiacijos augimo potencialas.
„Realybė negailestinga. Emigracijos ir gimstamumo rodiklių fonas Lietuvoje ištisus dešimtmečius neišvengiamai darys spaudimą keisti ir žmonių mąstymą, ir valstybės bei verslo praktikas. Augs atotrūkis tarp darbo rinkos pasiūlos ir paklausos. Diskriminuojančios samdos praktikos bus vis labiau nebepriimtinos ne tik etiniu požiūriu, bet ir žalingos verslui bei valstybei“, – sako Tadeuš Podvorski, BTA draudimo Lietuvos filialo direktorius.
Sensta ne tik bendroji šalies populiacija – didėja ir dirbančių asmenų amžiaus vidurkis. Jei 1998 m. jis nesiekė 40 metų, tai dabar artėja prie 45 metų. Vyresnių nei 65 metai gyventojų dalis kasmet augo ir 2024 m. viršijo 20 proc. visų gyventojų.
„Šiemet darbo rinkoje įvyko lemtingas lūžis: daugiau Lietuvos gyventojų išėjo į pensiją, nei įsiliejo į darbo rinką. Daugėja išlaikomo amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, 2001 m. 100 darbingo amžiaus žmonių teko 30 vaikų ir 21 pagyvenęs asmuo, 2023 m. – 23 vaikai ir 31 pagyvenęs asmuo. Ateities prognozės nedžiugina: 2030 m. 100 darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje teks 22 vaikai ir 38 pagyvenę žmonės, o 2050 m. – 20 vaikų ir 53 pagyvenę žmonės – t. y. 73 išlaikomi asmenys 100 darbingo amžiaus žmonių“, – akcentuoja Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Priverstiniai pokyčiai
„Esant tokioms demografinėms tendencijoms nestebina, kad vyresnių nei 55 metai dirbančiųjų skaičius per 20 metų išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 180 iki 380 tūkst. Tad įdarbinti vyresnio amžiaus žmogų darbdaviams tenka vis dažniau ir tai yra nauja realybė, prie kurios darbo rinka jau ėmė pratintis“, – prasidedančius pokyčius išryškina E. Leontjeva.
Jos teigimu, vyresnio amžiaus žmonių, galinčių sėkmingai dirbti ir iki pensijos, ir po jos, įdarbinimas yra didžiulis rezervas, galintis prisidėti prie demografinių ir ekonominių problemų sprendimo.
„Egzistencinė grėsmė vers verslus permąstyti į jaunus darbuotojus orientuotas samdos strategijas. Valstybei teks stiprinti pastangas išlaikyti aukštą darbuotojų vertę nuo darbingo amžiaus pradžios iki pabaigos, rūpintis jų ilgaamžiškumu, siekti, kad jie gyventų ilgai ir sveikai, išlaikytų jų motyvaciją dirbti ir dalintis patirtimi su jaunimu. Darbuotojams teks priprasti, kad mokymasis visą gyvenimą – ne rinkodaros šūkis, o natūralus gyvenimo būdas. Vyresni žmonės patys turės save suvokti kitaip – ne kaip niekam nereikalingus, o kaip sveikus, smalsius, visapusiškai aktyvius žmones“, – būtinuosius pokyčius vardija T. Podvorski.
Užsienio pavyzdžiai
Sparčiai senstančios visuomenės problema būdinga daugeliui valstybių. Bemaž nebelikę ekonomiškai pažangių šalių, kuriose vienai moteriai tektų minimalus populiacijos stabilumo užtikrinimui reikalingas vaikų skaičius – 2,1.
Vienas iš kelių, kurį renkasi su ta pačia problema susidūrusios užsienio valstybės – vyresnių žmonių darbingumo išlaikymas.
„Pasaulinis laimės indeksas rodo, kad nors Lietuvos jaunimas yra laimingiausias pasaulyje, vyresni asmenys – tik 44 vietoje pasaulyje. Tai – milžiniškas nuotaikų skirtumas, kurio mažinimui valstybė privalo skirti daugiau pastangų. Žmogaus laimė yra itin glaudžiai susijusi su jo socialiniu aktyvumu, o pastarasis stipriai priklauso nuo sveikatos ir darbingumo. Šioje srityje nuo pažangiausių pasaulio šalių atsiliekame. Valstybė, intensyviau investuodama į sveikatos priežiūros, profilaktikos priemones, ilgindama sveiko gyvenimo amžių, teikdama platesnes persikvalifikavimo galimybes gautų ne tik daugiau naudą kuriančių piliečių, bet ir laimingesnius gyventojus“, – įsitikinęs T. Podvorski.
Jam antrina ir E. Leontjeva, teigianti, kad visuomenėje per ilgą laiką susiformavo žalingas, bemaž marksistinis suvokimas, kad darbas – tai našta, nuo kurios reikia išsilaisvinti.
„Deja, išsilaisvinus ir išėjus į pensiją, paaiškėja, kad darbe buvo laimingiausi gyvenimo metai“, – sako pašnekovė.
Laimės iniciatyvumas
T. Podvorski įsitikinęs, kad nors demografinių iššūkių ir yra, šioje situacijoje konkurencinį pranašumą – ir darbdaviams, ir darbuotojams – suteiks iniciatyva.
„Laimėtojai bus tie darbuotojai, kurie turės daugiau vidinės motyvacijos nežiūrėti į skaičius pase ir verslai, kurie nedels iš samdos proceso pašalinti visas diskriminacijos pagal amžių apraiškas. BTA vienodas įdarbinimo galimybes jau ilgą laiką išnaudoja kaip konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Šiandien ketvirtis mūsų įmonėje dirbančių žmonių yra vyresni nei 50 metų. Tai – brandūs, bet itin motyvuoti, lojalūs, imlūs naujovėms ir, svarbiausia, empatiški kolegos. Mūsų veiklos srityje tai yra milžiniškas privalumas“, – sako BTA vadovas.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2022 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2022 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1,1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 80 mln. eurų žalų.
Daugiau informacijos:
Boris Kuzmas
Atstovas ryšiams su žiniasklaida
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
Mob. tel. +370 613 84740
El. paštas: boris.kuzmas@bta.lt