Seimas svarstys siūlymą leisti gyventojams iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams.

2025 m. sausio 1 dieną įsigaliosiančiu Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio pakeitimu nustatyta, kad paramos dalyko iki 1,2 procento pajamų mokesčio dalį atitinkančių lėšų gavėjais laikytini tik šie juridiniai asmenys – nevyriausybinės organizacijos, kaip jos yra apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.

Pasak vieno projekto iniciatorių Seimo nario Aurelijaus Verygos, esant tokiai teisės akto nuostatai, didžioji dalis religinių bendruomenių ir bendrijų netenka galimybės būti paramos gavėjais, nes daugelis jų nevykdo kitos veiklos, išskyrus religinę.

„Mūsų manymu, buvo padaryta klaida, išbraukiant religines bendruomenes iš šio įstatymo, kaip galimų šitų lėšų gavėjo. Piliečiai neturėtų būti apribojami savo pasirinkimu, kam skirti tokią paramą. Daug kalbame apie bažnyčios, religinių bendruomenių ir joms priklausančių asmenų svarbą, vaidmenį. Taip pat svarbą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, platinant Katalikų Bažnyčios Kroniką. Visi atsimename, su kokiu užsidegimu ir entuziazmu žmonės prisidėdavo ir padėdavo atkurti, atstatyti bažnyčias. Ir dabar toks paradoksas –  nugyvenę tris dešimtmečius nepriklausomybės, staiga nusprendėme, kad iš šitų bendruomenių reikėtų atimti pinigus ir galimybę patiems piliečiams laisvai nuspręsti, ką jie galėtų, ar negalėtų remti“, – pristatydamas projektą sakė A. Veryga.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-3562 po pateikimo pritarė 88, prieš balsavo 3, susilaikė 28 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Šiuo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę išvados. Seimo posėdyje svarstyti šį klausimą numatoma gegužės 30 d.