Kiekvienais metais balandžio pabaigoje Europoje minima imunizacijos savaitė. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras šiemet pabrėžia, kad skiepai apsaugo ištisas kartas – tik dėl sėkmingo skiepijimo praeityje Europoje pavyko išnaikinti raupus ir beveik išnaikinti poliomielitą bei sumažinti mirčių nuo vakcinomis valdomų ligų, tokių kaip tymai, difterija ir kitų skaičių. Tačiau šiuo metu visoje  Europoje susiduriama su kitu iššūkiu – mažėjančiomis vaikų skiepijimo apimtimis ir dėl to didėjančiu sergamumu tymais ir kitomis skiepais valdomomis ligomis. Tad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pabrėžia, kad šiandien turime stengtis ne tik dėl savęs ir dabarties, bet ir dėl  ateities.

„Vos per penkis dešimtmečius mes persikėlėme iš pasaulio, kuriame vaiko mirtis buvo kažkas, ko daugelis tėvų bijojo, į pasaulį, kuriame kiekvienas vaikas, turi galimybę išgyventi ir sveikai gyventi, jei tik jis paskiepytas. Negrįžkime į praeitį – šiandien mums belieka tik naudotis tuo, kas sukurta ir pasiekta, bei išsaugoti tai ateities kartoms – kolektyvinį imunitetą“, – skiepų svarbą primena NVSC Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Primename, kad šalyje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. NVSC duomenimis, Lietuvoje 2023 m. nuo nė vienos iš keturiolikos ligų paskiepytų vaikų dalis nesiekia 95 proc., kas užtikrintų pakankamą kolektyvinį imunitetą.

Vaikų skiepijimas, be abejo, viena iš svarbiausių priemonių kovojant su užkrečiamosiomis ligomis ir įtvirtinant visuomenėje kolektyvinį imunitetą. Tačiau svarbu žinoti, kad ir suaugus nuo kai kurių ligų, pavyzdžiui, difterijos, stabligės, reikėtų pasiskiepyti pakartotinai kas dešimt metų, o nuo tokių ligų kaip gripas ar COVID-19 reikia pasiskiepyti kiekvieną sezoną – ypač rizikos grupėms priklausiantiems asmenims. Vakcina nuo pneumokokinės infekcijos ypatingai aktuali lėtinėmis ligomis (plaučių, kepenų, širdies ir kitomis) sergantiems asmenims, kadangi jiems pneumokoko sukeliamos ligos pavojingiausios. Mėgstantiems keliauti, ypač į tolimas egzotiškas šalis, taip pat teks pasidomėti skiepais – tik taip galima išvengti rizikos susirgti ten paplitusiomis pavojingomis ligomis (geltonąja karštlige, vidurių šiltine ir kt.).

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Visos pagal šią programą įsigyjamos vakcinos nemokamai skiriamos tiek vaikams, tiek ir suaugusiems asmenims.

Tad Lietuvoje, be vaikams skirtų vakcinų, turime galimybę nemokamai pasiskiepyti ir nuo šių ligų:

• Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami 65 metų ir vyresni, sergantys lėtinėmis ligomis, gyvenantys slaugos ir globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nėščiosios.
• Pneumokokinės infekcijos vakcina kompensuojama visiems rizikos grupei priklausantiems bei 75 metų ir vyresniems asmenims.
• Difterijos ir stabligės vakcina nemokamai skiepijami 25 metų amžiaus ir vyresni asmenys.
• Nėščiosios nemokamai skiepijamos kokliušo vakcina.
• Nuo stabligės yra skiepijami ir traumas patyrę asmenys.
• Pasiutligės vakcina skiepijami nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų nukentėję asmenys.
• Tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina skiriama sąlytį su tymais turėjusiems asmenims.

Naujojoje imunizacijos programoje numatytos ir naujienos:

• Nuo 2024 m. liepos 1 d. vaikai bus skiepijami 13-valente arba 15-valente pneumokokinės infekcijos vakcina vietoje iki šiol skiepijamos 10-valentės vakcinos.
• Nuo šių metų rugsėjo mėnesio erkinio encefalito vakcina bus nemokamai skiepijami 50–55 metų amžiaus asmenys.
• Nuo 2024–2025 m. gripo sezono 2–7 m. amžiaus vaikai bus skiepijami gripo vakcina.