Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos transformuoja Lietuvos aukštąsias mokyklas – šiandien jos integruojamos į studijų procesą, darbuotojų profesinių kompetencijų ugdymą, kuriamos naujos, inovatyvios studijų ir mokymų programos. Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras kartu su Vytauto Didžiojo universitetu suteikė galimybę dėstytojams dalyvauti skaitmeninės transformacijos mokymų programoje „Aukštųjų mokyklų dėstytojų skaitmeninės transformacijos kompetencijų tobulinimo mokymai“. Jos metu VDU dėstytojai tobulino savo skaitmenines kompetencijas ir sukūrė daugiau nei 100 interaktyvių skaitmeninių mokomųjų priemonių, kuriuos vėliau integravo į savo studijų dalykus. Mokymų programa buvo vykdoma įgyvendinant nacionalinį švietimo projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija“ („EdTech“) ir susilaukė aktyvaus visos universiteto bendruomenės įsitraukimo.
Apie skaitmeninės transformacijos reikšmę šiuolaikiniams universitetams, skaitmeninių kompetencijų kėlimo naudą ir sukurtas inovatyvias mokymosi priemones, dėstytojams leidusioms dar efektyviau įtraukti studentų į mokymosi procesą, kalbamės su VDU Studijų prorektore dr. Simona Pilkiene ir VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadove dr. Aiste Ragauskaite.
Dėstytojai pasinėrė į skaitmeninę transformaciją, kaip jiems pavyko įsitraukti į „EdTech“ mokymus?
Dr. Aistė Ragauskaitė: Švietimo sektoriuje intensyvesni skaitmeninės transformacija pokyčiai pastebimi paskutinį dešimtmetį. Per pastaruosius penkerius metus skaitmeniniai įrankius savo dėstomuose studijų dalykuose ėmė integruoti ir universitetų dėstytojai. Mokymai apie skaitmenines technologijas susilaukia vis gausesnio dalyvių skaičiaus, jie teikia siūlymus, kokie įrankiai ar temos jiems galėtų būtų naudingos. Todėl kurdami naujausią „Aukštųjų mokyklų dėstytojų skaitmeninės transformacijos kompetencijų tobulinimo mokymų“ programą daug dėmesio skyrėme turinio inovatyvumui ir praktiniam pritaikomumui. Mūsų universiteto dėstytojai yra savo srities ekspertai, tad ir jiems skirtas mokymų turinys turėjo būti solidus ir inovatyvus. Itin atsakingai rinkome šių mokymų lektorius, kurie būtų savo sričių profesionalai ir galėtų praturtinti dėstytojų kompetencijas.
Pagrindinis šios programos tikslas – atrasti dermę tarp skirtingų skaitmeninių įrankių integravimo, skaitmeninio turinio reikalavimų bei ir mokomųjų dalykų turinio atnaujinimo. Taip pat siekėme integruoti dirbtinio intelekto technologijas, kurios atveria dar platesnes galimybes kurti originalų, patrauklų ir studento dėmesį prikaustantį turinį. Dėstytojai galėjo išklausyti tokias mokymų temas kaip: bendrakūra – studentas savo studijų kūrėjas, dirbtinio intelekto iššūkiai švietime, video turinio kūrimas – baziniai montažo principai, kūrybinės skaitmeninių mokymosi priemonių dirbtuvės, inovatyvūs dėstymo metodai kuriant ir įgalinant informacines technologijas, įtraukūs įrankiai ir dirbtinio intelekto technologijos edukacijoje, inovacijos kasdieniniame dėstyme, vizualiniai informacijos pateikimo principai. Jų metu jie praktiškai išbandė daugiau kaip 30 skaitmeninių įrankių ir tobulino savo dėstymo turinį. Visa kontaktinių mokymų programa apėmė 66 val., tad galime pasidžiaugti, kad VDU dėstytojai atsakingai dalyvavo ir aktyviai dirbo visu jos metu.
Dr. Simona Pilkienė: Beveik metus trukusio „EdTech“ projekto išskirtinumas buvo ne tik noras tobulinti skaitmenines ir didaktines dėstytojų kompetencijas, siekiant vystyti inovacijas studijų procese, bet ir sukurti inovatyvius dėstymo įrankius, skaitmenines mokymo priemones ar net metodus. Tiesą sakant, tokio aktyvaus dėstytojų įsitraukimo, kokio sulaukėme šio projekto metu, nebuvau mačiusi. Kiekvienas šios mokymosi programos etapas buvo vis sudėtingesnis ir įdomesnis, išlaisvinantis iš nusistovėjusių tradicijų ir skatinantis išeiti iš komforto zonos. Mokymus vedė ne tik VDU ir užsienio dėstytojai, NHL Stendeno taikomųjų mokslų universiteto (Nyderlanduose) inovatyvaus ugdymo ekspertai, bet ir garsiausi Lietuvos aktoriai. Tikime, kad kūrybiškumas yra tolygus inovacijai. Džiaugiamės, kad pavyko ne tik įgyvendinti šio projekto tikslus, bet juos ir viršyti, sukuriant daugiau nei 100 skaitmeninių mokymosi priemonių ir į mokymų programą įtraukti daugiau nei 90 VDU lektorių, tai parodo, kad mūsų galimybės yra neribotos, tik reikia stimulo universiteto bendruomenės potencialui atsiskleisti.
Kokias naudas studijų ir mokymo procese suteikia šiuolaikinės technologijos, skaitmenizuotas mokomasis turinys?
Dr. Simona Pilkienė: Pastarųjų metų įvykiai – pasaulinė COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kiti išryškino atsparumo krizėms ir veikimo neapibrėžtomis sąlygomis kompetencijų svarbą. Tik stipraus emocinio intelekto, analitinio ir sisteminio mąstymo, gebėjimų veikti multidisciplininėse, neapibrėžtose situacijose bei gebėjimų greitai persiorientuoti turintys absolventai gali sėkmingai veikti nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje ir visuomenėje. Šioms kompetencijoms ugdyti tradicinių metodų jau nebeužtenka. Pastebime ryškius COVID19 pandemijos padarinius tarp mokinių ir studentų – ženkliai susilpnėję jų socialiniai bei komunikavimo įgūdžiai, paaštrėjusios psichologinės problemos, todėl vis sunkiau sekasi įtraukti juos į studijų procesą.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šiuolaikiniai studentai pasižymi aukštesnėmis skaitmeninėmis kompetencijomis. Todėl šiandien aukštųjų mokyklų dėstytojams tenka vis sunkesnis uždavinys – rasti tinkamų metodų, kaip šios kartos atstovus įtraukti į studijų procesą ir įgalinti jame aktyviai dalyvauti. Taigi šiuolaikiniam mokymo procesui – būtina inovatyvių sprendimų paieška.
Ar galėtumėte išskirti kelias dėstytojų sukurtas interaktyvias skaitmenines mokymo priemones?
Dr. Aistė Ragauskaitė: Jeigu reikėtų išrinkti vieną skaitmeninę mokymosi priemonę, negalėčiau to padaryti, nes jos labai skirtingos ir įdomios. Dėstytojai turėjo galimybę rinktis – skaitmenizuoti studijų dalyką ar rengti skaitmenizuotą užduotį, 60 % dalyvių parengė skaitmenizuotus studijų dalykus. Skaitmeninių mokymosi priemonių parengimas tapo didžiuliu kūrybiškumo iššūkiu, nes, pavyzdžiui, vienos priemonės buvo kuriamos Muzikos akademijos studentams, o kitos – Gamtos mokslų krypties studentams. Iš tiesų, negaliu atsidžiaugti kūrybiškais, inovatyviais ir be galo darbščiais dėstytojais. Jeigu ne jų motyvacija, užsispyrimas, žingeidumas, nuolatinė komunikacija ir atsakingas dalyvavimas procese mums nebūtų pavykę pasiekti tokio gero rezultato. Studijų dalykai iš esmės transformavosi: dėstytojai panaudojo įvairius studentų įsitraukimą skatinančius įrankius, išnaudojo visas Moodle teikiamas galimybes, parengė paskaitų įrašus, vizualizavo prezentacijas bei užduotis. Skaitmeninės mokymosi priemonės jau naudojamos studijų dalykuose, o studentų atsiliepimai – patys geriausi.
Vieni dėstytojai kūrė pabėgimo kambarius, kiti – virtualius ofisus, studijų auditorijas, interaktyvias užduočių knygas, turime netgi pirmąją skaitmeninę knygą, kuri verslo pradmenis besimokantiems studentams padeda susikurti verslą, naudojant dirbtinio intelekto technologijomis grįstus įrankius. Dėstytojai skaitmenizavo tokius dalykus kaip: Sporto psichologija, Sveikatos sociologija, Dailė, įvairios užsienio kalbos, Miškų ekosistemų ekologija ir kt. Skaitmenizuoti dalykai turi aiškią struktūrą, yra išpildyti tiek turiniu tiek vizualiniais, video sprendimais, pritaikyti universaliojo dizaino principai. Sukurti vartotojui draugiški sprendimai, todėl studentams itin lengva jais naudotis bei rasti visą reikalinga informaciją mokantis.
Pavyzdžiui, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja doc. dr. Kristina Kovalčikienė sukūrė virtualų žaidimą „OrgPsyQuest: Organizacijos sėkmės labirintas“, kuriame studentai turi atlikti seką užduočių pakliuvę į virtualią įmonę. Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojas doc. dr. Justinas Kisieliauskas parengė net dvi priemones, pakviesdamas studentus į virtualią auditoriją bei virtualų dėstytojo ofisą, kuriame jų laukia interaktyvios verslumą skatinančias užduotis. Muzikos akademijos lektorė Jolanta Sukovienė skaitmenizavo muzikos diktantų rašymą studentams – manau, kad ši priemonė neturi analogų Lietuvoje. Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytoja doc. dr. Evelina Bendoraitienė ir Švietimo akademijos dėstytoja doc. dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė sukūrė pabėgimo kambarius – sužaidybintą, bet žinių pareikalaujantį iššūkį. Dėstytojai domisi, ar bus galima skaitmenizuoti kitus studijų dalykus ateityje, ar vėl turėsime panašų mokymų projektą – mes to labai tikimės.
Kokios yra papildomos profesinio tobulėjimo galimybės dėstytojams jūsų universitete?
Dr. Simona Pilkienė: Universiteto vykdytas projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ („EdTech“) yra tik viena iš priemonių įgalinti dėstytojus tobulinti savo kompetencijas ir skatinti ieškoti inovatyvių sprendimų ir metodų, įtraukti studentus į mokymosi procesą. Profesinių kompetencijų vystymo centras universiteto darbuotojams kiekvieną mėnesį siūlo mokymus, kūrybines dirbtuves ir kitas profesinio tobulėjimo veiklas, skirtas inovacijų studijų procese vystymui. Jose nuolat įtraukiame užsienio partnerius: mūsų ilgamečiai partneriai, NHL Stendeno taikomųjų mokslų universiteto (Nyderlanduose) ekspertai kasmet rengia kūrybines dirbtuves dėstytojams, partneriai iš tarptautinio Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ veda mokymus, seminarus universitetų akademinei ir neakademinei bendruomenei, organizuojamos tarptautinės konferencijos ir kt. Sustoti mums neleidžia atsakomybė ne tik įgyvendinant universiteto strateginį tikslą – didinti studijų inovatyvumą, lankstumą ir prieinamumą, atliepiant šiandieninės visuomenės poreikius ir kuriant ateities visuomene?, bet ir atsakomybė už Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ profesinio tobulėjimo strategijos sukūrimą ir įgyvendinimą.
Skaitmenizuoto, interaktyvaus studijų dalykų mokomojo turinio kūrimas – tai šiuolaikinio švietimo tendencija. Kodėl šiandien nebeužtenka tradicinių ugdymo metodų ir priemonių?
Dr. Aistė Ragauskaitė: Šiandien stovime ant pirmojo dirbtinio intelekto technologijų eros laiptelio. Skaitmeninė transformacija švietimo procesą keičia viską iš esmės, tačiau svarbu mokymo(si) procese nepaminti savo pamatinių principų. Šiuolaikinių studentų įpročiai, žinių poreikis, mokymosi stilius, tempas, skaitmeninis raštingumas yra pasikeitę. Mokymosi turinys, kuris tiko prieš metus, gali nebetikti šiandien, nes šiuolaikinės technologijos tobulėja pernelyg greitai, todėl dėstytojams kyla nuolatinis profesinio tobulėjimo poreikis.
Itin svarbu atrasti balansą tarp skaitmeninių technologijų ir tradicinių ugdymo metodikų mokymosi turinyje. Dėstytojai dažnai klausia, o kiek skaitmeninių įrankių turėčiau panaudoti? Nėra teisingo atsakymo – ar bus geresnis turinys nuo vieno ar nuo šimto įrankių. Mokymosi turinys bus geras tuomet, kai dėstytojas jausis komfortiškai jį pateikdamas studentui, o pastarasis mėgausis mokymosi procesu. Skaitmeniniai įrankiai sukuria įvairialypį mokymąsi, skatina įsitraukimą, interaktyvumą, mokymosi turinio prieinamumą bei personalizaciją. Taigi sinergija tarp dėstytojo ir studento mokymosi procese yra būtina tam, kad pasiektume kuo geresnių rezultatų – dėstytojai galėtų savo ekspertinį turinį pateiktų kuo patraukliau, o studentas gautų maksimaliai naudingas žinias.