Tik du iš dešimties darbuotojų gali patys rinktis papildomas naudas, nors didžioji dalis norėtų šias motyvacijos priemones pasirinkti patys ir esant tokiai galimybei net sutiktų su mažesniu biudžetu nei dabar skiria jų darbdavys.

Reprezentatyvus tyrimas „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl darbdavio teikiamų papildomų naudų“ buvo atliktas kovo 18-28 dienomis, startuolio „MELP“, sukūrusio ir plėtojančio skaitmeninę darbuotojų gerovės valdymo platformą, užsakymu.

Tyrimą atlikusios „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pastebi, kad nors absoliuti dauguma dirbančiųjų teigia, jog motyvaciją darbe didina atlyginimas, tačiau net trečdalį darbuotojų motyvuoja papildomos naudos, penktadalį, tarp jų daugiau moterų – geras tiesioginis vadovas.

Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai darbdaviai darbuotojams suteikia iki 5 papildomų naudų. Tarp jų populiariausios: mokymai (35 proc.), sveikatos draudimas (33 proc.), lankstus darbo grafikas (29 proc.) ir galimybė dirbti iš namų (29 proc.). Darbuotojų vertinimu, geidžiamiausios naudos yra: sveikatos draudimas (54 proc.), lankstus darbo grafikas (41 proc.), sveikatingumas, emocinė gerovė (36 proc.), papildomi apmokami laisvadieniai (36 proc.) bei galimybė dirbti iš namų (30 proc.).

Pusė apklaustųjų darbuotojų mano, kad jų darbdaviai per metus skiria iki 250 Eur papildomoms naudoms, kas dešimtas – virš 1000 Eur.

Vis tik gaunamas naudas darbuotojai vertina labai vidutiniškai – vos 5,5 balo iš 10, o net 35 proc. gaunančiųjų naudas savo turimą naudų paketą vertina nepatenkinamai, vos 1-4 balais.

„MELP“ vadovas Vidmantas Šiugždinis pastebi, kad susidaro paradoksali situacija: darbdaviai investuoja į darbuotojų motyvaciją, tačiau darbuotojai dalies gaunamų papildomų naudų gerai nevertina ar net nežino.

 „Matosi aiški tendencija, kad didžioji dalis darbuotojų – du trečdaliai – norėtų turėti darbdavio skiriamą papildomo skatinimo biudžetą ir išnaudoti jį taip, kaip nori patys, renkantis iš plataus pasiūlymų sąrašo. Aštuoni iš dešimties vardan šio laisvo pasirinkimo netgi sutiktų su mažesne darbdavio skiriama suma nei gauna dabar,“ – pasakoja V. Šiugždinis.  Jo teigimu, tai visiškai atspindi pasaulines tendencijas bei yra aiškus signalas darbdaviams, kad jų žmonėms svarbu rinktis individualiai, pagal specifinius poreikius, todėl bendrai taikomos naudos neatneša norimo poveikio. „Ši tendencija dar labiau sustiprės į darbo rinką įsiliejant Z kartos atstovams, kurie vertina tik tai, kas tinka būtent jiems asmeniškai“, – pastebi MELP vadovas.

Tyrimas parodė, kad tik penktadaliui apklaustųjų darbdavys leidžia patiems pasirinkti norimas papildomas naudas, nors 71 proc. norėtų, kad jų darbdavys leistų tai daryti.

„Jeigu seniau kandidatai labiausiai vertino atlyginimą, tai dabar, renkantis tarp keleto pozicijų pasiūlymų, kandidatai įvertina „minkštąsias“ naudas, atlyginimą ir papildomas naudas, patirtį pačioje atrankoje. Šioje vietoje itin svarbu kliautis duomenimis, siekiant suprasti, kokių verčių ir naudų iš tikro nori darbuotojai skirtingose amžiaus ir sričių grupėse, netaikyti tų pačių verčių visoms grupėms“, – antrina Matas Martinkėnas, personalo atrankų kompanijos „People Link“partneris.

MELP – lietuviškas technologijų startuolis, sukūręs skaitmeninę darbuotojų gerovės valdymo platformą, kuri padeda įmonėms patogiai ir lengvai rūpintis darbuotojais, didinti jų lojalumą ir įsitraukimą. Platforma naudojasi daugiau kaip 22 tūkst. vartotojų 17-oje pasaulio šalių, verslo klientai Lietuvoje yra tokios įmonės kaip „Ignitis grupė“, „Affidea Lietuva“, „IKI Lietuva“, FL Technics, „Šiaulių banko“ įmonių grupė ir daugelis kitų.