Gyvulininkystėje antibiotikų sunaudojama vis mažiau. Tai patvirtina Europos vaistų agentūros ataskaita, apžvelgianti didmeninius antibiotikų įsigijimus. Visoje Europoje antibiotikų suvartojimas per dešimtmetį sumažėjo maždaug perpus, išskyrus kaimyninę Lenkiją, kurioje antibiotikų vartojimas vis dar auga. Per pastaruosius 12 metų jis padidėjo apie 55 proc. ir Europos vidurkį viršija apie 2,6 karto. Mokslininkai skambina pavojaus varpais. Didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra vienas iš opiausių šių dienų visuomenės sveikatos iššūkių.

Vienas opiausių iššūkių

„Svarbu suprasti, kad bakterijų atsparumo antibiotikams problema atspindi „Vienos sveikatos“ koncepciją, t. y., sveikas gyvūnas-sveikas žmogus. Atsparumą antibiotikams koduojantys genai iš bakterijų, kurios randamos gyvūnuose, gali nesunkiai persiduoti bakterijoms, kurios sukelia žmonių susirgimus. Dėl to sunkėja infekcinių ligų gydymas, mažėja ligų sukėlėjus veikiančių antibiotikų pasirinkimas“, – sako doc. dr. Aleksandr Novoslavskij, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto mokslininkas.

Jis pažymi, kad moksliniais tyrimais yra nustatyta, jog gyvūnų auginimo sąlygų gerinimas, jų sveikatos gerinimas yra ta priemonė, kuri leis sumažinti antibiotikų naudojimą ir infekcijų plitimą mėsiniuose gyvūnuose. „Yra ir alternatyvų antibiotikams. Juos keičia probiotikai, prebiotikai, fitocheminės medžiagos, biologiškai aktyvios medžiagos ir kt. Nemažai alternatyvų antibiotikams yra ir kai kalbame apie ligų profilaktiką – vakcinacija, ūkyje įdiegtos ir veikiančios biosaugos priemonės, probiotikai. Tačiau kalbant apie gyvūnų gydymą alternatyvos antibiotikams, deja, praktiškai neturime“, – aiškina docentas.

Atsparumas – ir niekada nevartotiems antibiotikams 

Įprastai bakterijos įgyja atsparumą tiems antibiotikams, kuriais jas buvo bandyta išnaikinti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ligų sukėlėjai išmoksta atsispirti antibiotikams, su kuriais niekada nebuvo susidūrę.

„Dažniausiai veterinarinėje ir žmonių medicinoje naudojami skirtingi vienos ar kitos antibiotikų ar antibakterinių medžiagų grupių vaistai. Tačiau net ir skirtingų tos pačios grupės medžiagų naudojimas sudaro sąlygas bakterijoms formuoti vadinamąjį kryžminį atsparumą. Tokiu būdu, veikiamos antibiotikais, jos įgyja atsparumą tos pačios ar kelių, kartais net negiminingų grupių antibakterinėms medžiagoms.

Pasitaiko, kad pas gyvūnus aptinkamos bakterijos yra analogiškos randamoms pas žmones, bet yra atsparios antibakteriniams vaistams, kurie naudojami tik žmonių medicinoje. Tai reiškia, kad antibakteriniai vaistai, naudojami gydyti gyvūnus, bet ne žmones, sudarė sąlygas atsirasti bakterijoms, kurios yra atsparios tik žmonių medicinoje naudojamiems vaistams, nors su jais nebuvo niekada susidūrusios“, – bakterijų išradingumą nupasakoja LSMU Veterinarijos fakulteto prof. dr. Aidas Grigonis.

Ūkis ūkiui nelygus

Mėsinės gyvulininkystės praktikoje antibiotikų vartojimas sėkmingai mažinamas ir paukštininkystėje. Anot doc. dr. A. Novoslavskij, nors didžiąja dalimi tai lemia ūkiuose diegiamos biosaugos priemonės, paukščių vakcinacija bei gerinamos broilerių auginimo sąlygos, viena iš tvaresnio auginimo priežasčių gali būti trumpas paukščių auginimo ciklas, broilerių atveju – apie 40 dienų.

„Kiaulių ir galvijų auginimo ciklai yra kur kas ilgesni. Nemažai antibiotikų suvartojama šių gyvūnų bakterinės kilmės enteritų, dizenterijos, pneumonijų, mastitų gydymui. Ateityje, manau, galime tikėtis, kad daugiau žemės ūkio gyvūnų bus išauginta be antibiotikų. Tačiau suvaldyti infekcijas ir išvengti ekonominių nuostolių bus rimtas iššūkis ūkininkams“, – teigia LSMU mokslininkas.

Prekybos vietose gausu paukštienos, kuri žymima ženklais „užauginta be antibiotikų“. Tačiau tik išskirtiniais atvejais galima rasti kiaulienos ar jautienos su tokiu pačiu žymėjimu. Be to, amerikiečių atliktas tyrimas parodė, kad ne visi jautenos gamintojai savo produkciją ženklina sąžiningai.