2024 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Europos reikalų komiteto balandžio 24 d. posėdyje buvo pristatytas Finansų ministerijos paskelbtas 2024–2027 m. Ekonominės raidos scenarijus ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo.
Pristatydamas kovo mėnesio ekonominės raidos scenarijų finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pažymėjo, kad vidutinis kainų augimas per metus planuojamas mažiau 2 proc., ir grįžtama tvarų laikotarpį. Priežastis, dėl kurios kainos normalizuojasi, yra energijos kainos pokyčiai tarptautinėse rinkose, nes jos nuvilnija per daugelį skirtingų ekonomikos sektorių.
Kalbėdamas apie eksportą, viceministras akcentavo, kad praeiti metai nebuvo labai lengvi šiam sektoriui dėl kritusios pagrindinių eksporto partnerių paklausos. Tai lėmė daugelis priežasčių: karo poveikis, sugriežtinta pinigų politika, lėtesnis tų rinkų augimas, bet šiemet numatoma susigrąžinti pozityvią perspektyvą ir 3,5 proc. prekių paslaugų eksporto realią apimtį. Viceministras pasidžiaugė, kad gruodį buvo prognozuota 2,8 proc. vidutinė metinė infliacija, o dabar, kovo mėnesį, ministerija prognozuoja ją mažesnę negu 2 proc., tai yra 1,9 proc. – tai yra pozityvios naujienos. Taip pat svarbioje investicijų srityje metų pabaigoje buvo reikšmingas augimas – 10,6 proc. Pažymima, kad tai didelis tempas investicijoms.
Valstybės kontrolės atstovai, pristatydami išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, pabrėžė, kad 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų patvirtino, jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas esama statistine informacija. Pagrindinė žinia šiemet yra ta, kad vidutinis darbo užmokestis viršys prieš infliacijos šuolį turėtą perkamąją galią. Paslaugų sektorius euro zonoje rodo atsigavimo ženklus, tačiau pramonės situacija vis dar išlieka nepalanki. Tai ypač juntama Vokietijoje, pagrindinėje Lietuvos eksporto partnerėje, kurios ekonominį aktyvumą veikia ir griežtinama fiskalinė politika. Valstybės kontrolės atstovas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. prekių eksportas ženkliai traukėsi, o jau šių metų sausio mėnesio metinis prekių eksporto vertės susitraukimas buvo mažiausias nuo praėjusių metų liepos mėnesio. Pastebėta, kad šiais metais nuosaikų ekonomikos atsigavimą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, jį teigiamai veiks stiprėjanti gyventojų perkamoji galia ir investicijos.
Ekonominės raidos scenarijus parengtas įvertinus Nacionalinių sąskaitų 2023 m. duomenis ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. kovo 1 d., atsižvelgus į Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytas priemones, po Finansų ministerijos 2023 m. gruodį paskelbto scenarijaus įvykusius išorės aplinkos pokyčius. Scenarijaus prielaidos dėl išorės aplinkos ir energijos (naftos ir gamtinių dujų) kainų atitinka Europos Komisijos šių metų vasarį paskelbtą ekonominę prognozę.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 7 str. 3 d. ir valstybės kontrolės įstatymo 8 str. 7 d. 3 punktu, teikia išvadą Lietuvos Respublikos Seimui.