Kriptovaliutų apmokestinimo aspektai. Kaip „prikasus“ pelno, nesulaukti VMI dėmesio

Artėjant gyventojų 2023 m. gautų pajamų deklaravimo terminui, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip teisingai deklaruoti pajamas, gautas iš investicijų į kriptovaliutas. Gyventojų iš kriptovaliutų realizavimo gautų pajamų deklaravimas bei jų apmokestinimas nėra paprastas, o vienintelis šaltinis, kuriuo remdamasis gyventojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai deklaravo iš kriptovaliutų gautas pajamas, yra Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialiai skelbiami gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymo išaiškinimai.

Pagal GPMĮ nuostatas, gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) yra apmokestinamos visos gyventojo gautos arba uždirbtos pajamos. Bendrąja prasme gyventojo pajamos – tai gyventojo gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, už parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą, lėšas, taip pat kita gyventojo nauda, gauta pinigais ir (arba) natūra, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis.

Kaip teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė, GPMĮ prasme kriptovaliuta laikytina turtu (pagal įstatymą turtu laikomi ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet ir finansinės priemonės, kitas nematerialusis turtas), todėl ir iš šio turto pardavimo gautos pajamos paprastai apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos, tačiau tik tuo atveju, jeigu toks kriptovaliutos pardavimo (kitokio realizavimo) sandoris yra vienkartinis.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats kriptovaliutos pasigaminimas („kasimas“) nelaikomas GPM apmokestinamu sandoriu. Tačiau iš vėlesnio pasigamintos valiutos pardavimo (atsiskaitymo kriptovaliuta už perkamas prekes ar paslaugas) gautos pajamos jau yra apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Tokiu atveju yra apmokestinamas skirtumas tarp kriptovaliutos pardavimo pajamų ir faktiškai patirtų jos įsigijimo išlaidų, dėl kurių fiksavimo ir nustatymo praktikoje dažnai kyla įvairių klausimų“, - teigia advokatė.

Ji pastebi, kad iš kriptovaliutos pardavimo gautos pajamos (jeigu kriptovaliuta yra atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, kriptovaliutos pardavimo pajamomis bus laikoma prekių ir paslaugų rinkos kaina) sumuojasi su visomis gyventojo per mokestinį laikotarpį gautomis kito turto pardavimo pajamomis. Ir jeigu bendra šių pajamų suma, apskaičiuota iš visų pajamų atėmus su turto įsigijimu susijusias išlaidas, per metus neviršija 2 500 Eur, tai tokio dydžio gyventojo gautos pajamos yra neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Tačiau jeigu per metus gautos kito turto (įskaitant kriptovaliutą) pardavimo pajamos viršija nurodytąją GPM neapmokestinamų pajamų sumą, 2 500 Eur viršijanti pajamų dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. (viršijanti 120 VDU (202 188 Eur) pajamų dalis) GPM tarifu.

Kriptokasėjai su individualios veiklos pažyma

Kiek kitaip yra apmokestinamos gyventojų, kurie nuolat tęstinį laikotarpį, siekdami gauti ekonominės naudos, pasigamina („kasa“) kriptovaliutą, investuoja į kriptovaliutos pirkimą, ją parduoda arba teikia kitiems asmenims kriptovaliutos gamybos („kasimo“) paslaugas, nuomoja tam reikalingas priemones, atkreipia dėmesį teisininkė.

„Tokiu atveju gyventojas turi registruotis mokesčių mokėtojų registre kaip vykdantis individualią veiklą, o mokestiniams metams pasibaigus, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti joje iš individualios veiklos gautas pajamas“, - sako advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė.

Pažymėtina, jog aptariamuoju atveju kriptovaliutos gamybos („kasimo“), pirkimo–pardavimo veikla turi atitikti GPMĮ įtvirtintų individualiai veiklai būdingų požymių visumą: gyventojas turi tęstinį laikotarpį savarankiškai, siekdamas iš to gauti ekonominės naudos sau, užsiimti tokio pobūdžio veikla. Vykdant individualią veiklą GPM mokamas nuo iš šios veiklos gautų apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus – vykdomos individualios veiklos, susijusios su kriptovaliuta, atveju tai būtų juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstos faktiškai patirtos su kriptovaliutos pasigaminimu ar įsigijimu susijusios (pirkimo, komisiniai mokesčiai ir pan.) išlaidos.

Gyventojas turi galimybę pasirinkti ir alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo iš pajamų būdą – leidžiamais atskaitymais iš pajamų laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumą, kurios nereikia pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.

Individualios kriptovaliutos pirkimo–pardavimo veiklos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu ir iš šios gautos sumos yra atimama pajamų mokesčio kredito suma, kuri yra apskaičiuojama pritaikius GPMĮ 182 straipsnio nuostatose įtvirtintas formules. GPMĮ įtvirtintų formulių taikymas reiškia, kad gyventojo individualios veiklos pajamoms faktiškai taikomas GPM tarifas priklausys nuo gyventojo per metus gautų pajamų dydžio: pajamos, neviršijančios 20 000 Eur per metus, faktiškai bus apmokestintos 5 proc. tarifu, pajamoms viršijus 20 000 Eur per metus, GPM tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. tarifą (35 000 Eur ir didesnės pajamos bus apmokestintos 15 proc. GPM tarifu, konkretūs skaičiavimų pavyzdžiai pateikiami GPMĮ 182 straipsnio komentare).

Taip pat ji primena, jog gyventojai, vykdantys individualią veiklą, gautas pajamas privalo deklaruoti kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, ar tais mokestiniais metais jie gavo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių reikia mokėti GPM. Be to, individualią veiklą vykdantys gyventojai turi prievolę mokėti VSD bei PSD įmokas.

Tačiau net ir tuo atveju, kai gyventojas siekia įvykdyti savo mokestines prievoles, susijusias su pajamų, gautų iš kriptovaliutų pardavimo, deklaravimu bei GPM nuo šių pajamų sumokėjimu, nereiškia, jog mokesčių administratorius pripažins, kad gyventojas šią pareigą atliko tinkamai.

Pirmasis susijęs mokestinis ginčas

Štai vieninteliame su kriptovaliutų apmokestinimu susijusiame mokestiniame ginče, kurį yra išnagrinėjęs ir teismų praktiką mokestiniuose ginčuose formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2023-06-14 nutartis adm. byloje Nr. eA-598-815/2023), buvo konstatuota, jog nors gyventojas ir buvo įsiregistravęs kaip individualią virtualiosios valiutos pirkimo–pardavimo veiklą vykdantis mokėtojas bei buvo deklaravęs virtualiosios valiutos pardavimo pajamas, kaip gautas vykdant nurodyto pobūdžio individualią veiklą, tačiau mokesčių administratorius vertino, jog iš tiesų mokesčių mokėtojas nepagrįstai gautas pajamas priskyrė individualios veiklos pajamoms, nes turėjo prievolę jas deklaruoti kaip kito turto (virtualiųjų valiutų) pardavimo pajamas, dėl ko apskaičiavo mokesčių mokėtojui ženklią mokėtiną GPM sumą.

Tokią išvadą (kuriai pritarė ir mokestinį ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei teismai) mokesčių administratorius padarė įvertinęs aplinkybes, jog mokesčių mokėtojas turėjo skaitmeninius pinigus (bitkoinus), gautus kaip atlygį už kitiems ūkio subjektams suteiktas marketingo (reklamos) paslaugas, juos naudojo ne tolesniam investavimui, o kaip atsiskaitymo priemonę įvairiems asmeninio pobūdžio atsiskaitymams vykdyti (kreditams grąžinti, nekilnojamajam turtui įsigyti). Nurodytos aplinkybės lėmė vertinimą, jog mokesčių mokėtojo deklaruota prekybos virtualiąja valiuta veikla neturėjo individualiai veiklai būtinų veiklos tęstinumo bei ekonominės naudos gavimo požymių, ir todėl ginče aptartos mokesčių mokėtojo gautos pajamos turėjo būti vertintos kaip kito turto pardavimo pajamos ir atitinkamai apmokestintos.

Taigi, pabrėžia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Birutė Čirbaitė, deklaruojant iš operacijų kriptovaliutomis gautas pajamas ir jas teisingai apmokestinant GPM, reikia atidumo ir detalaus tęstinio veiksmų įvertinimo.