2024 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Balandžio 26 d. Seime vykstančiame Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto ir Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje aptariamas Baltijos valstybių sveikatos priežiūros sektorių ir karinių pajėgų bendradarbiavimo stiprinimas, pažymint stiprinimo svarbą didėjant regioninėms grėsmėms ir kylant ekstremalioms situacijoms. Parlamentarai aptaria minėtų sektorių problemas, civilinio-karinio bendradarbiavimo medicinos srityje klausimą ir veiksmų koordinavimą ekstremalių situacijų ir gaivalinių nelaimių atvejais, civilinių-karinių medicininių pajėgumų ir pasirengimui skirtų mokymų gerinimą bendromis pastangomis, diskutuoja Baltijos valstybių visuomeninių ir karinių sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo skirtumų klausimu.

Baltijos Asamblėjos komitetų atstovai svarsto, kokie galėtų būti praktiniai Baltijos valstybių veiksmai kuriant koordinuotą ir susietą civilinės gynybos sistemą, aptaria informuotumo apie civilinės gynybos priemones didinimą ir žmonių apsaugą Baltijos valstybėse, kokie galėtų būti bendri Baltijos valstybių civilinės gynybos prioritetai, bendras Baltijos valstybių civilinės gynybos mechanizmas, apimantis praktinį planavimą ir tarpvalstybinį Baltijos valstybių savivaldybių bendradarbiavimą, kalba apie karo meto civilinę gynybą glaudžiai konsultuojantis ir koordinuojant Baltijos valstybių veiksmus, visuotinį perspėjimo ir slėptuvių sistemų gerinimą Baltijos valstybėse bei Baltijos valstybėms skirto masinės evakuacijos plano kūrimą.

Nors Baltijos valstybės vieningai supranta, kas yra visuotinė nacionalinė gynyba, tačiau, kaip pastebi Baltijos Asamblėjos Prezidentas Andrius Kupčinskas, nepaisant glaudaus kasdienio veiksmų koordinavimo ir bendravimo, trūksta naudingo, praktinio bendro planavimo. „Baltijos Asamblėja inicijavo diskusijas apie civilinės saugos mechanizmus, tarp jų – masinės evakuacijos ir pagrindinių gyventojų poreikių tenkinimo ekstremalių situacijų atvejais, taip pat pasiūlė peržiūrėti galiojančius civilinę gynybą reglamentuojančius teisės aktus, o paskutinėje Baltijos Asamblėjos sesijoje priimtoje rezoliucijoje paragino Baltijos valstybių parlamentus ir vyriausybes sukurti bendrą civilinės gynybos mechanizmą, kuriuo būtų siekiama stiprinti Baltijos valstybių savivaldybių praktinį planavimą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą“, – komentuoja A. Kupčinskas.

Minėtame dokumente prašoma laikytis vieningo požiūrio į kovoje sužeistus karius ir bendrai svarstyti kitus susijusius klausimus. „Nelaimių prevencijos, pasirengimo joms, krizių valdymo ir civilinės saugos srityje Baltijos Asamblėja ragina sudaryti trijų Baltijos valstybių skubios medicinos pagalbos sutartį, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą ekstremalių sveikatos situacijų atvejais“, – pažymi parlamentaras.

Kaip atkreipia dėmesį Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė, Baltijos valstybės sukūrė tvirtus sveikatos apsaugos tarnybų ir karinių pajėgų integruoto reagavimo į ekstremaliąsias situacijas mechanizmus – tai sudaro sąlygas greitai reaguoti į nelaimes ir didinti pasirengimą, ypač tokių krizių, kaip, pavyzdžiui, COVID–19 pandemija, metu. „Kariniai vienetai dažnai įsitraukia į šalies ekstremalias situacijas, teikdami logistinę paramą ir infrastruktūrą. Baltijos valstybės turi panašias sveikatos priežiūros sistemas ir pirmenybę teikia sveikatos apsaugai ir bendrų Europos Sąjungos sveikatos priežiūros standartų laikymuisi. Toks panašumas sudaro sąlygas sąveikumui ir bendriems medicinos veiksmams, todėl šalys turi daugiau galimybių reaguoti koordinuotai ekstremalių situacijų atvejais“, – sako O. Leiputė.

Baltijos valstybės pabrėžia kompleksinį požiūrį į krašto apsaugą, kuris apima ir civilinius, ir karinius aspektus. Anot Seimo Pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio, norint suvienyti pajėgas, „reikalinga keisti paradigmą, nes svarbiausias visuotinės krašto gynybos uždavinys – parengti Baltijos valstybių visuomenes galimai Rusijos karinei agresijai“. „Kariniai klausimai šioje koncepcijoje bus svarbiausi. Baltijos valstybių lygmeniu galima tobulinti ir derinti visuotinės krašto gynybos koncepcijas kuriant Baltijos valstybių visuotinės nacionalinės gynybos modelį. Tad svarbu keistis žiniomis ir geriausia praktika, taip pat užtikrinti tarpvalstybinį Baltijos valstybių savivaldybių bendradarbiavimą“, – pažymi A. Mazuronis.

Savo posėdžiuose Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komitetas sutelkė dėmesį į visos visuomenės požiūrį į regioninę gynybą. Rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą parodė, kad Baltijos valstybės turi pasirengti visai visuomenei pavojų keliančioms, daugiasluoksnėms karinėms ir nekarinėms grėsmėms. „Gynyboje turėtų dalyvauti ne tik įprastos karinės struktūros, bet ir visa visuomenė. Baltijos valstybės susiduria su hibridinėmis grėsmėmis, todėl taip svarbu į nacionalinio ir regioninio saugumo užtikrinimą įtraukti visą visuomenę. Gynyba turėtų veikti kuo plačiau, kad Baltijos valstybės taptų atsparesnės“, – sako Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Audrius Petrošius.

Būdamos NATO narėmis, Baltijos šalys naudojasi struktūrizuota bendradarbiavimo sistema, įskaitant galimybę naudotis pažangiais mokymais, ištekliais ir sąveikiomis ryšių sistemomis, kurios stiprina bendras operacijas ir parengtį. Bendros karinės pratybos dažnai apima medicinos pagalbos pratybas, kurios skatina karinių medicinos tarnybų ir civilinės sveikatos priežiūros sektorių bendravimą ir koordinavimą.

Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininko Antano Vinkaus pastebėjimu, vienas iš pagrindinių iššūkių yra subalansuotas išteklių paskirstymas „siekiant užtikrinti, kad sveikatos ir kariniai poreikiai būtų tinkamai patenkinti nepakenkiant nė vieno sektoriaus operatyviniams pajėgumams, nes dėl riboto biudžeto ir trūkstamo personalo Baltijos valstybių sveikatos priežiūros sistemose gali sutrikti paramos kariniams medicinos veiksmams teikimas“.

Politikos sistemų ir teisės aktų reikalavimų skirtumai taip pat gali trukdyti veiksmingam bendradarbiavimui, ypač dalijantis neskelbtina informacija ir skirstant išteklius civiliniame ir kariniame sektoriuose. Siekiant palengvinti sklandų bendradarbiavimą ir greitą reagavimą ekstremalių situacijų atvejais, labai svarbu juos suderinti visuose sektoriuose. „Kad sveikatos sektorius būtų integruotas į karines operacijas, labai svarbūs veiksmingi ryšių kanalai ir keitimosi informacija protokolai. Taip užtikrinama, kad ekstremalių situacijų metu abu sektoriai galėtų koordinuotai ir veiksmingai reaguoti“, – sako Seimo narys Linas Slušnys. Nors bendrai laikomasi Europos Sąjungos standartų, civilinių ir karinių sveikatos priežiūros paslaugų protokoluose, įrangoje ir komunikacijos procedūrose gali būti neatitikimų ir tai gali lemti neveiksmingumą ir nesusipratimus vykdant bendras operacijas.

Baltijos Asamblėjos nariai balandžio 26 d. lankėsi Mechanizuotųjų pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ ir aptarė sveikatos priežiūros sektoriaus ir karinių pajėgų bendradarbiavimą.