Pastaraisiais metais Lietuvoje užsidarė ne viena lengvosios pramonės įmonė. Įtampą ir nežinomybę dėl rytdienos jaučia ne tik stambių, ilgus metus veiklą vykdančių įmonių darbuotojai, bet ir patys verslininkai. Lietuvos ir užsienio jėgos struktūroms drabužius gaminančios įmonės „Tuma“ direktorius atviras – rūpesčių netrūksta. Verslininkas atskleidžia, kur mato didžiausią problemą ir kas padėtų šalies rinkai efektyviau išlaikyti ekonominius srautus.
Įveikė visas krizes
Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje puikiai žinoma ir vertinama įmonė „Tuma“ skaičiuoja jau 32 veiklos metus. Įmonėje siuvamos specialios aprangos ir uniformos kariuomenei, policijai ir kitoms jėgos struktūroms. Bendrovė teikia paslaugas nuo dizaino iki galutinio gaminio. Tiesa, paraleliai įmonė vykdo ir kitą kryptį – siuva vyriškus kostiumus.
Kaip sako įmonės direktorius Vladimiras Ivlijevas, per ilgus darbo metus būta ne vienos krizės, tačiau įmonė sėkmingai iki šiol vykdo darbus.
„Verslą pradėjome nuo visiško nulio. Surinkinėjome kiekvieną siuvimo mašiną ir taip patys sukūrėme įmonę. Šiuo metu turime ne vieną fabriką ir cechą Vilniuje. Įmonėje šiuo metu dirba 211 žmonių. Galiu pasidžiaugti, kad visus 32 metus kiekvieną mėnesį sugebėjome darbuotojams išmokėti atlyginimus laiku. Krizių buvo ne viena, tačiau laiku mokėti atlyginimus – mano, kaip vadovo, prioritetas. Šiuo metu laikomės neblogai, turime darbo ir mūsų darbuotojai gali užsidirbti“.
Konkurenciją didina produkcija iš trečiųjų šalių
Vis tik iššūkių netrūksta, pripažįsta V. Ivlijevas. Jo teigimu, vykdant ir organizuojant Lietuvos viešuosius pirkimus, susijusius su jėgos struktūromis, pastebimos problemos, neigiamai veikiančios vietinę rinką.
Įstatymai reglamentuoja, kad konkursus laimėti gali įmonės, kurios ne gamina, o atsiveža produkciją iš trečiųjų šalių. Esą su pigesne produkcija konkuruoti ypač sudėtinga.
„Viešuosiuose pirkimuose, deja, Lietuvos siuvėjai būna ne itin konkurencingi, jeigu kai kurios kompanijos dalyvauja ne su savo siuvama produkcija, o su, pavyzdžiui, trečiųjų šalių produkcija, tarkim, Kinijos ar Turkijos. Be abejonės, lietuviška produkcija pasižymi itin aukšta kokybe bei ilgaamžiškumu. Tačiau konkurenciniu pagrindu muitų sistema ne itin gelbėja, mat muitai trečiosioms šalims yra nedideli“, – situaciją komentuoja Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė.
Iki šiol daugelis Lietuvos jėgos struktūroms reikalingų specializuotų rūbų buvo siuvama įmonėje „Tuma“. Kaip sako V. Ivlijevas, dabar tai gali daryti ir užsienio įmonės.
„Vienintelė indikacija, mano nuomone, turėtų būti, kad rūbai būtų siuvami Lietuvoje. Juk svarbu, kad čia žmonės turėtų darbo. Nesvarbu, kokia šalis laimės konkursą, svarbu, kad darbas vyktų mūsų šalyje“, – savo siūlymą akcentuoja pašnekovas.
„EU muitų sistema – kaip užburtas ratas: vienas įmones gelbėja statant komercinius ekonominius tiltus visame pasaulyje, taip pat ir EU, kitoms tai lyg „achilo kulnas“, kuris skausmingai kerta per ekonominius resursus, – sako G. Bėkštienė. – Sutinkama vieningai, kad muitų sistema yra suderinta su laisva ekonomine rinka, tačiau ji yra savitai žalinga vidaus ekonominio produkto skatinimui ir tvirtam vartojiškumui EU viduje“.
Pelnas mažesnis, bet darbas vyksta
Daugelis lengvosios pramonės įmonių patiria tas pačias problemas, kurios trukdo efektyviai vykdyti veiklą. Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos generalinė direktorė pabrėžia esminius iššūkius.
„Situacijos tendencija išlieka ta pati. Užsakymų kiekių sumažėjimas, tekstilės sektoriaus darbuotojų trūkumas ir vis dar įtakos turinti geopolitinė situacija. Ateities perspektyvos drabužių pramonėje susijusios su tvarumu, žiedine ekonomika, kokybiška gamyba ir dėmesiu inovatyviems sumaniosios tekstilės gaminiams“, – tikina G. Bėkštienė.
Asociacijos generalinei direktorei antrina ir UAB „Tuma“ vadovas: „Šiai dienai darbo turime. Negaliu pasakyti, kad gyvename blogai, bet užsakymų tikrai mažėja. Mūsų siuvamos uniformos iškeliauja į užsienį, nes glaudžiai bendradarbiaujame su vokiečių, anglų, prancūzų, norvegų rinkomis. Tačiau anksčiau užsakymai plūsdavo tūkstančiais, net dešimtimis tūkstančių, dabar, deja, tik šimtais. Užsakymų sumažėjimas – kirtis ne tik mums, o visai pramonei“.
Dar viena didelė problema – kylančios žaliavų kainos, kurios tiesiogiai mažina įmonės pelną. Be to, V. Ivlijevo teigimu, įmonei reikalingas medžiagas šiandien kur kas sudėtingiau gauti.
Paklaustas, kas skatina nepasiduoti negandoms ir tęsti darbus, įmonės vadovas nė nesudvejojęs atsako: „Mano motyvacija – darbuotojai. Ką darys vieniša mama, auginanti vaikus, jeigu įmonė užsidarys. Visada rūpinuosi savo darbuotojais, dėl jų ir egzistuoja įmonė. Laikausi tokios nuomonės, kad įmonėje turi būti du dalykai – orus atlyginimas ir gera atmosfera. Tie, kas to nesupranta, geriau tegul įmonėms nevadovauja. Jeigu darbuotojui įmonėje nebus gerai, jis tiesiog nedirbs“
