Balandžio 25 d. vyko kasmetinė Pasaulinei gyvybės dienai skirta konferencija, šiemet pavadinimu „Šeimai palanki medicina: motinystės/ tėvystės iššūkiai ir depresija“. Konferencijoje pranešimus skaitė 12 prelegentų, pristatyta 10 temų, apžvelgti Lietuvos ir tarptautiniu mastu atlikti moksliniai tyrimai, vyko patyriminės dirbtuvės.
„Apžvelgiant „Naujagimiui palankios ligoninės“ ir „Motinai palankaus gimdymo“ iniciatyvas yra daug pasiekta, tenkinant gimdančių ir pagimdžiusių moterų bei šeimų lūkesčius. Tačiau nedžiugina drastiškai mažėjantis gimstamumas, o didėjantis vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius sąlygoja didesnį rizikingų nėštumų ir gimdymų bei su tuo susijusių komplikacijų skaičių“, – atidarydamas konferenciją bei sveikindamas dalyvius, svečius ir kolegas su artėjančia Pasauline gyvybės diena sakė LSMUL Kauno klinikų Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovas prof. M. Kliučinskas.
Sveikinimo kalbą taip pat tarė PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkė doc. E. Markūnienė, pažymėdama šios konferencijos unikalumą: „Ši konferencija yra ne tik mokslinė – praktinė, bet ir išskirtinai patyriminė.“ Ji pakvietė prisiminti savo tėvus, nes tik jiems esame dėkingi už Gimimo dovaną.
„Akušerio darbe ir kasdienybėje kasmet atsiranda naujų iššūkių ir galimybių. Kiekviena diena gali būti nuspalvinta šviesesnių ir niūresnių spalvų, bet svarbu jas atpažinti“, – sveikinimo kalboje sakė Lietuvos akušerių sąjungos (LAS) prezidentė, akušerė I. Joneliūnienė.
Neatsitiktinai, atliepiant šių dienų poreikius ir aktualijas, pasirinkta ir konferencijos tema: iššūkiai ir depresija.
Konferenciją savo pranešimu „Pogimdyminė depresija. Ką turi žinoti gydytojai, akušerės, moterys, šeimos nariai ir kaip atpažinti?“ pradėjo psichologė Vaiva Karaliūnaitė-Skrickienė. Nėštumą ir gimdymą psichologė įvardijo kaip vienus svarbiausių etapų bet kurios moters gyvenime. Dėl po gimdymo staiga sumažėjusių hormonų kiekio, poreikio prisitaikyti prie naujų vaidmenų ir pasikeitusios kasdienybės gali būti jaučiamas nerimas, baimė, neužtikrintumas, liūdesys ir pyktis. „Šioms emocijoms išliekant ilgesnį laiką, gali vystytis pogimdyminis nuotaikos sutrikimas (angl. baby blues), pogimdyminė depresija ar pogimdyminė psichozė. Svarbu žinoti simptomus ir padėti ką tik pagimdžiusiai moteriai juos atpažinti, kad laiku būtų suteikta reikalinga pagalba.“ Pranešimo pabaigoje buvo pateiktos rekomendacijos medicinos personalui, išvardinti simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį bendraujant su pagimdžiusia moterimi.
Doc. Eglė Markūnienė skaitė kartu su bendraautore prof. Birute Obeleniene paruoštą pranešimą „Motinystės įvaizdžiai ir motinų depresija“, aptariant ir kalbos ne tik kaip komunikavimo priemonės, bet ir mąstymo išraiškos būdą. „Kalba vaidina svarbų vaidmenį, darant įtaką sąmoningai patirčiai per dėmesio sutelkimą.“ Kalbėjimw apie motinystę ir nėštumą kaip apie geriausias ir šviesiausias patirtis moters gyvenime pasigendama pozityvios kalbos, vis dažniau girdime su nėštumu susijusius visuotinai paplitusius neigiamus konstruktus: „nelauktas nėštumas“ (vaikas), „netikėtas nėštumas“ (vaikas), „neplanuotas nėštumas“ (vaikas), „ apsauga nuo nėštumo“ (vaiko, motinystės), „nėštumo prevencija“ (vaiko, motinystės) ir kt. Pranešėja, apžvelgdama Lietuvos ir užsienio atliktus mokslinius tyrimus, akcentavo, kad nėštumo neigimas ir nepriėmimas, sociokultūrinis kontekstas – padidinto nerimo ir baimių nėštumo metu atsiradimo veiksnys. Taip pat pažymėjo, kad „pernelyg aukštas nerimo lygis nėštumo metu kenkia vaisiaus vystymuisi“, o „nerimo/ baimių nebuvimas nėštumo metu yra rizikos faktorius psichiniams sutrikimams po gimdymo“.
Apie polinkį į depresiją ir ką lemia genai, kalbėjo gydytoja genetikė Ieva Sniečkutė. Ji teigė, kad „vieno geno išskirti negalima“. Šiuo metu yra identifikuoti 44 rizikos variantai, susiję su depresijos išsivystymu. Lietuvoje taip pat jau yra galimybė atlikti epigenetinius tyrimus, deja, jie valstybės nekompensuojami. Šie tyrimai yra svarbūs, norint „skirti pacientui individualų gydymą“, taip pat sužinoti, ar depresija nėra gydymui rezistentiška.
Psichologė Rūta Mickevičienė pranešime „Motinystė psichologo akimis: ko reikia kiekvienai neseniai pagimdžiusiai mamai“ kalbėjo apie motinystės virsmą, gimdymą, pogimdyminį laikotarpį ir jame vykstančius pokyčius. Po devynių mėnesių gimsta ne tik naujagimis, bet ir mama. Užgimus naujagimiui prasideda pereinamasis pogimdyminis laikotarpis. Vienoms moterims jis vyksta lengviau ir natūraliau, kitoms – sudėtingiau, kuomet reikia daugiau laiko, pastangų ir pagalbos. Svarbu prisiminti, kad „tapus mama, poreikiai niekur nedingsta, o jų patenkinimas būtinas siekiant psichinės ir fizinės sveikatos tausojimo bei išsaugojimo“. Psichologė Rūta pristatė savipagalbos „5 M“ modelį, kuris gali būti efektyvus ir veiksmingas kiekvieno žmogaus kasdienybėje. Tai yra 5 sąlygos, 5 poreikiai, kurie turi būti išpildomi ir atliepiami kasdien. 5M – tai mintys, miegas, mankšta, maistas ir malonumai. „Reguliarus rūpinimasis savimi padeda sušvelninti emocinius svyravimus po gimdymo bei sumažina pogimdyminės depresijos riziką.“
Psichologė dr. Milda Kukulskienė pristatė ypač jautrią temą ir savo disertacijos atliktą tyrimą „Prenatalinės netekties psichosocialinių procesų modelio plėtotė: moterų persileidimo patirtys, įveika ir pagalbos modeliai“. Persileidimą patyrusių moterų netekties išgyvenimas ir įveika paliečia daugybės moterų sveikatos rizikos veiksnius ir jų prevenciją. Ši problema yra kompleksinio pobūdžio, nes gali paveikti ne tik moterų, bet ir jų partnerių, vaikų bei visos šeimos sveikatą. Nors yra žinoma, kad prenatalines netektis neretai lydi įvairūs emociniai sunkumai, trūksta holistinio teorinio modelio, kuris padėtų paaiškinti netekties išgyvenimo po persileidimo procesą ir atskleistų prisitaikymą sąlygojančius veiksnius.
„Aukštas subjektyviai vertinamas motinų sveikatos raštingumas (sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos srities balus) yra susijęs su jų prastesne emocine savijauta 28 dienų, 3 mėnesių bei 6 mėnesių laikotarpiuose po gimdymo. Taip pat jis yra susijęs su ryškiais jų kūdikių elgesio sunkumais laikotarpyje po gimdymo – 28 dienų, 3 mėnesių, 6 mėnesių amžiuje“, – sakė doktorantė akušerė Alma Gaupšienė, pristatydama tarpinius daktaro disertacijos rezultatus pranešime „Motinų sveikatos raštingumo sąsajos su jų emocine savijauta, kūdikio auginimo nuostatomis bei kūdikio elgesio sunkumais“.
„Medikamentinis gydymas sergant pogimdymine depresija“ – gydytojos psichiatrės Rimos Juknaitės pranešimo tema. „Viena iš keturių moterų po gimdymo patiria emocinių sunkumų. Dalis moterų po kurio laiko pasijunta geriau, tačiau dalis moterų jaučiasi taip blogai, kad joms būtina skirti medikamentinį gydymą“, – teigė prelegentė. Skiriant medikamentinį gydymą, reikia įvertinti jo saugumą, efektyvumą. Medikamentinio gydymo skyrimą apsprendžia tai, ar moteris žindo kūdikį ar ne. Nėra nė vieno psichiatrinio vaisto, kuris nepraeitų placentinio barjero, kaip nėra nė vieno vaisto, kuris nepatektų per motinos pieną. Atmintina, kad „prieš laiką gimę ar turintys tam tikrų sutrikimų naujagimiai jautresni vaistų poveikiui“. „Mamos gydymas yra prioritetas“, o kiekvienu atveju reikia įvertinti maitinimo naudą ir žalą naujagimiui.
Psichologė Laura Digrytė-Šertvytienė skaitė pranešimą „Tėvystės iššūkiai. Depresija Vyrų tarpe“. Šiuolaikiniai tėčiai yra labiau įsitraukę į vaikų auginimą lyginant su situacija prieš 40 metų. Tėvystės virsmas vyksta įvairiuose lygmenyse: sociokultūriniame, elgsenos, hormoniniame, neuroniniame. Tėčiai taip pat yra rizikoje patirti prenatalinę ir postnatalinę depresiją: tarptautiniuose tyrimuose fiksuojamas įvairus tėčių depresijos paplitimas, tačiau preliminariai apie 7-9 proc. tėčių patiria pogimdyminę depresiją. Siekiant tėčių depresijos prevencijos, svarbu sisteminis simptomų vertinimas ir pagalbos organizavimas (algoritmai), įtraukiantys bei palaikantys asmens sveikatos priežiūros specialistai bei mitų apie vyrus griovimas ir didesnis informuotumas apie tėčių depresiją.
Teologas prof. Artūras Lukaševičius savo pranešime „Dvasinė ekologija: tikėjimas ir depresija“ kalbėjo apie dvasinę sveikatą, vienišumo augimo epidemiją ir ligas, sutrikimus ar būsenas, kurių nepajėgia įveikti nei gydytojo skirtas gydymas, nei psichologiniai- dvasiniai metodai. „Sveikatos mokslai pateikia svarius argumentus už tai, kad žmogus yra daugiau nei gamtamoksliniais metodais pasiekiama materija. Nuosekliai taikomas holistinis požiūris į žmogų turi apimti ir jo dvasinę sielą. Toks integralus ir holistinis požiūris į žmogų žada naujas galimybes gydymui.“
Konferencijos metu dalyviai galėjo ne tik klausytis įdomių pranešimų, bet ir sudalyvauti patyriminėse psichologinėse dirbtuvėse, kuriose kartu su psichologėmis R. Mickevičiene, V. Karaliūnaite-Skrickiene ir R. Mikalauskaite-Krūveliene ieškojo priemonių, įrankių atpažinti depresiją ir sveikatos pagalbos poreikį.
Konferencijos metu diskusijas moderavo: LSMUL Kauno klinikų Akušerijos – ginekologijos klinikos vadovas gydytojas akušeris – ginekologas prof. M. Kliučinskas, LAS viceprezidentė, VDU doktorantė, akušerė A. Liepinaitienė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja psichologė doc. G. Širvinskienė, LSMUL Kauno klinikų Akušerijos – ginekologijos klinikų Akušerijos skyriaus vadovė, gydytoja akušerė – ginekologė prof. M. Minkauskienė.
Konferenciją organizavo Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę Lietuvos asociacija, Lietuvos akušerių sąjunga (LAS), Laisvos visuomenės institutas, LSMUL Akušerijos ir ginekologijos klinika bei Krizinio nėštumo centras.
Konferencija vyko LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos korpuso Didžiojoje auditorijoje.