Profesorius Peeter Ross iš Estijos: medicinos studentams trūksta specifinių IT žinių

Šių metų balandžio 26 d. Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (VU MKIC) viešėjo ir pranešimą skaitė Rytų Talino centrinės ligoninės gydytojas radiologas, Talino technikos universiteto (TalTech) profesorius Peeter Ross. Savo paskaitoje „Synergies between universities and healthcare institutions: effective models of cooperation and impact on meaningful healthcare digitalization“ prof. P. Ross kalbėjo bei kvietė diskutuoti, kaip Europos šalių sveikatos priežiūros sistemoje galima būtų išnaudoti skaitmenizaciją.

„Sveikatos apsaugos sistemos skaitmenizavimas, palyginus su skaitmenizacija kitose paslaugas teikiančiose industrijose, pavyzdžiui, bankuose ar nekilnojamo turto agentūrose, gerokai atsilieka. Mes vis dar galvojame, kad sveikatos apsaugos aplinkoje paslaugų teikimo procesai turi išlikti analoginiai. Privalome pakeisti šį mąstymą, o pakeisti jį galime tik pradėdami nuo tinkamo švietimo universitetuose. Kitose paslaugas teikiančiose industrijose būtent klientas yra „varomoji“ jėga, kuri pagreitina skaitmenizavimo procesus. Tuo tarpu sveikatos apsaugos sistemoje laikomės įsikibę atvirkštinio požiūrio“, – savo pranešime teigė prof. Peeter Ross.

Pasak mokslininko, reikalingas tripakopis sveikatos apsaugos sistemos skaitmenizavimas. Pirmojo lygmens skaitmenizacija turėtų vykti sveikatos apsaugos institucijų lygmenyje. „Mes, gydytojai, esame ligoninių, klinikų ir kt. sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų ar institucijų darbuotojai. Personalas turi įvaldyti elektroninių medicininių įrašų sistemą, visą įstaigos ar institucijos valdymą“, – dėstė profesorius.

Antrasis lygmuo – tai įstaigų gebėjimas bendradarbiauti, apsikeisti informacija, pacientų elektroniniais medicininiais duomenis. „Tai – integracijos klausimas. Susitelkimo mums reikia tiek regioniniu, tiek visos šalies mastu. Įstaigų gebėjimas apsikeiti informacija suteikia galios ir pačiam pacientui: jam nebereikia darytis „besidubliuojančių“ tyrimų, eiti pas skirtingus specialistus ir vėl iš naujo pasakoti, kuo negaluoja, kokios jų diagnozės buvo prieš tai ir t. t.“, – kalbėjo gydytojas.

Trečioji sveikatos apsaugos skaitmenizavimo pakopa yra perėjimas iš įstaigos ar institucinio lygmens į personalizuotą lygmenį: pacientai turi turėti galimybę gauti elektroninius receptus, taip pat – patys pildyti informaciją apie savo sveikatą (bet ne diagnozes) elektroninėje sistemoje.

Profesoriaus P. Ross teigimu, sveikatos apsaugos sistemos skaitmenizavimo problemos prasideda jau universitete: „Medicinos studentams trūksta specifinės terminologijos, IT žinių. Pirmiausia, medicinos studentus turime mokyti informacinių technologijų, o ne IT specialistus – medicinos. Kai šių specifinių žinių savo studijų laiku negavę gydytojai imasi kurti visą ligoninės ar klinikos IT „architektūrą“, o IT specialistai – „gydyti“ žmones – situacija tampa rimta. Aš pats, kaip gydytojas, išmanau žmogaus anatomiją, fiziologiją, farmaciją ir kt. medicinius dalykus, tačiau išsilavinimą IT srityje įgijau tik po 20-ies metų.“

Vis tik, anot profesoriaus, sveikatos apsaugos sistemos skaitmenizavimas, ypatingai – dirbtinio intelekto panaudojimas, niekada nebus pajėgus visiškai pakeisti žmogaus. „Mes gyvename visuomenėje, ir socialiniai bei humanitariniai mokslai visuomet buvo ir bus reikalingi. Dirbtinį intelektą galime panaudoti tik tuomet, kai turime tikrai aukštos kokybės duomenis. Tik tada galime kurti naujus algoritmus, diegti skaitmenizuotus sprendimus“, – teigė mokslininkas.

Pranešimo metu prof. P. Ross pasidalino Estijos pavyzdžiu, kaip kiekvienas šalies gyventojas turi savo asmeninę virtualią sveikatos paskyrą: „Virtualią sveikatos paslaugų sistemą diegti pradėjome 2008 m. Tačiau asmeninė, t. y. paties paciento pildoma suvestinė buvo įdiegta tik 2019 m.

Mums prireikė 10-ies metų įtikinti savo šalies gydytojus, informacinių technologijų specialistus, politikus ir kt., jog šalis tikrai reikalinga trečiosios pakopos skaitmenizavimo. Taigi, turime mąstyti, kaip galime integruoti skaitmenizaciją universitetiniame lygmenyje.“

Profesorius taip pat papasakojo apie jau 15 metų sėkmingai vykdomą tarptautinę magistrantūros programą Talino technikos universitete. „Pusė šios programos studentų turi medicininį išsilavinimą, kiti atėję iš IT ar teisės sričių. Taigi, kontingentas – labai įvairus“, – teigė jis.

Pirmąjį šios programos semestrą studentai mokosi tokių disciplinų kaip e-sveikatos, antreprenerystės, mokslinių tyrimų atlikimo, informacijos rinkimo, klinikinės medicinos, organizuojamas ir hakatonas. Antrojo semestro metu mokomasi IT ir projektų valdymo, klinikinei analizei ir medicinei intervencijai reikalingos medicininės vizualizacijos. Trečiąjį semestrą studentai ruošiasi baigiamajam darbui, atlieka praktiką, dalyvauja vasaros mokyklose, ketvirtąjį – arba parengia ir ginasi baigiamąjį darbą, arba publikuoja mokslinį straipsnį.

--

Primename, kad prof. Peeter Ross savo pranešimą skaitė Lietuvos sveikatos forumo „Universitetai, medicina ir sveikatos apsaugos sistema: dabartis ir ateitis“ metu. Renginį organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (VU MF).

Du Lietuvos gydytojus ruošiantys universitetai sukvietė akademinę ir medikų bendruomenę, politikus ir visus besidominčius diskutuoti šalies sveikatos sistemai svarbiais klausimais. Sveikatos ekspertai forume įvardijo opiausias Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas. Ekspertų teigimu, netinkamas išteklių paskirstymas ar jų trūkumas, valstybės paramos medikams stygius, auganti skirtis tarp universitetų ir rezidentūros studijų, neveiksmingas akademinės medicinos potencialo išnaudojimas ragina permąstyti šiandienos sveikatos politiką.