Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį Rygoje, Latvijoje, susitiko su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu ir Latvijos bei Estijos Vyriausybių vadovėmis Evika Silina ir Kaja Kallas. Keturšaliame susitikime diskutuota regioninio saugumo, gynybos stiprinimo, paramos Ukrainai ir tarpusavio bendradarbiavimo bei ES ir NATO darbotvarkės temomis.
„Džiaugiuosi šiuo tradicija tampančiu Vokietijos ir Baltijos šalių Vyriausybių vadovų susitikimų formatu – nuo seno artimi mūsų ryšiai gali ir turi būti stiprinami, visų pirma saugumo ir gynybos srityse, Rusijai toliau agresyvėjant prieš Vakarus ir ilginant savo brutalių nusikaltimų Ukrainoje sąrašą. Europos ir demokratinio pasaulio laisvės gynybos pirmoji linija – Ukrainoje. Pristigę ryžto ją remti ar leidę sau pavargti tik drąsinsime agresorių. Vokietijos lyderystė yra be galo svarbi ir mūsų šalys ypatingai vertina tiek Vokietijos paramą Ukrainai, tiek indėlį į mūsų regiono saugumą“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Vokietijos iniciatyva sustiprinti Ukrainos oro gynybą – itin svarbi ir reikalinga šalies civilių ir infrastruktūros apsaugai nuo kasdienio Rusijos teroro, pridūrė premjerė. Lietuva prisidės prie kiekvienos Ukrainos laisvės gynybai svarbios iniciatyvos, taip pat ir šios.
Lietuvos Ministrė Pirmininkė pabrėžė aiškų, ne tik retorika, bet ir veiksmais rodomą Rusijos nusiteikimą ilgalaikei konfrontacijai su NATO ir demokratijomis, gerbiančiomis taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Alternatyva pastarajai – grobuoniška jėgos politika, kurią įtvirtinti kaip normą siekia Rusija.
Rusijai tęsiant hibridinę agresiją prieš Ukrainą remiančias šalis ir imantis vis įžūlesnių kinetinių atakų planavimo ir vykdymo, įskaitant ir NATO teritorijoje, reikalinga ypač glaudi sąjungininkų veiksmų tarpusavio koordinacija, kuo griežtesnis spaudimas agresorei ir jos bendrininkams sankcijomis ir kuo efektyvesnis jau esamų sankcijų priemonių įgyvendinimas, telkiant pastangas sankcijų apėjimo per trečiąsias šalis užkardymui.
Dar viena demokratijų moralinė pareiga – siekti, kad atsakingieji už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir pirmapradį nusikalstamą agresijos aktą sulauktų teisingumo, neišskiriant ir aukščiausių Rusijos ir Baltarusijos vadovų, sakė I. Šimonytė.
Aptariant NATO viršūnių susitikimo Vašingtone prioritetus, I. Šimonytė pažymėjo, kad Aljanso šalių gynybos finansavimo didinimas šiandien yra kolektyvinio saugumo būtinybė ir išreiškė lūkestį, kad gynybos išlaidas auginančios Vokietijos pavyzdžiu paseks ir kitos Aljanso narės. Tuo pačiu 2 proc. BVP gynybai – žyma, kuria neturėtume apsiriboti, sakė premjerė, pažymėdama nuosekliai didinamas Baltijos šalių išlaidas gynybai. Lietuva šiuo metu skiria krašto apsaugai 2,77 proc. BVP.
Turime realiai priartinti Ukrainą prie narystės NATO, sakė I. Šimonytė, ir Vašingtono viršūnių susitikimas yra proga pasiųsti svarbų signalą tiek besiginančiai ir mus ginančiai Ukrainai, tiek agresorei Rusijai.
Taip pat svarbu toliau gilinti NATO ir Aljanso partnerių Indijos-Ramiojo vandenynų regione bendradarbiavimą, sakė Lietuvos premjerė.
Vyriausybės vadovė susitikime pažymėjo sklandų Vilniaus ir Berlyno bendrą darbą Vokietijos brigados dislokavimo procese. „Tai yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas ir bręstanti pavyzdinė sėkmės istorija, kurią mūsų šalys rašo kartu“, – sakė I. Šimonytė.
Vokietijos kanclerio ir Baltijos šalių Ministrių Pirmininkių susitikime taip pat aptartos Europos Sąjungos darbotvarkės aktualijos, tarp jų – Bendrijos plėtros ir globalaus ES konkurencingumo klausimai.
Ukraina ir Moldova nuveikė ypač didelį darbą įgyvendindamos reikalingas reformas, jų vietą ES šeimoje rodo ir šis progresas, ir nuoširdi mums bendrų, europietiškų vertybių gynyba, pabrėžė I. Šimonytė ir akcentavo, kad narystės ES derybas su Ukraina ir Moldova būtina pradėti dar šį pusmetį.