Aprangos ir tekstilės pramonė visoje Europoje patiria dideles transformacijas. Nepaisant augančių įtampų ir nepalankios geopolitinės padėties, Lietuvoje sėkmingai veikia dar pokario laikotarpiu šalies rinkoje atsidariusios įmonės. Viena jų – UAB „Audėjas“, kurioje gaminami unikalūs audiniai baldams. Įmonės vadovas, kalbėdamas apie nūdienos iššūkius, sako, kad tekstilės pramonės atstovų žinutė apie ydingą muitų sistemą, taikomą trečiosioms šalims, turėtų pasiekti Europos Parlamentą.
Unikalūs regione
Vilniuje nuo 1946 m. veikianti įmonė „Audėjas“ puikiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Bendrovės veiklos sritys apima nuo baldinių iki dekoratyvinių audinių gamybos. Tai bene vienintelė įmonė visame Pabaltyje, gaminanti raštuotus audinius.
„Mūsų gaminami audiniai gali būti žakardiniai, tai reiškia, turintys įvairius raštus – tiek augalų motyvus, tiek geometrines figūras. Galime austi piešinius, paveikslus. Mūsų dailininkai dirba su specialiomis programomis, kurių pagalba gali sukurti tam tikrą piešinį ir iš nuotraukos. Esame audę net žymių žmonių, politikų atvaizdus. Tai yra sunkus ir ilgas procesas, prie vieno paveikslo galima dirbti net ir visą mėnesį. Tuo mes išsiskiriame iš kitų“, – pasakoja bendrovės vadovas Darius Liutkevičius.
„Audėjo“ asortimente – apie 300 skirtingų audinių artikulų, o su visais raštais ir skirtingomis spalvomis siekia net 3000, kuriuos galime šiandien pagaminti. Tiesa, toks pasiūlos dydis labiau kišą koją, nei padeda, atskleidžia įmonės vadovas.
„Kiekvienais metais sukuriame 20-30 naujų audinių struktūrų. Kiekvienas audinys gali turėti daug skirtingų dizainų, o kiekvienas dizainas – daug skirtingų spalvų. Kartais net iki 40 skirtingų spalvų. Na, o kiekvieną spalvą reikia pagaminti atskirai. Asortimento dydis kartais mus „žudo“, juk stakles kaskart reikia pertaisyti, norint pagaminti kitą audinį. Šis procesas užima daug laiko. Didelė šiandienos problema, kad labai sumažėjo užsakymų partijos dydis. Gaunant daug skirtingų užsakymų, gamybos laikas gerokai pailgėja dėl įrengimų pertaisymų“, – detalizuoja D. Liutkevičius.
Per ilgus gyvavimo ir klestėjimo metus įmonė „Audėjas“ tapo tikra šios pramonės šakos eksperte. Nepaisant to, sunkumai neaplenkia ir šios, inovatyviais gamybos sprendimais puikiai Europoje žinomos įmonės.
Darbuotojų trūkumas
Paklaustas apie pokyčius tekstilės pramonėje, D. Liutkevičius žodžio į vatą nevynioja. Esą iššūkių šiai dienai nestinga – tiek vidinių, tiek išorinių. Kaip vieną didžiausių problemų įmonės vadovas įvardija darbuotojų trūkumą.
„Didžiausias iššūkis – darbuotojai. Kolektyvas pas mus vyresnio amžiaus, vidutinis darbuotojų amžius apie 50 metų ir daugiau. Taigi dirba daug vyresnio amžiaus žmonių. Žinoma, jie labai darbštūs ir ne tokie kaprizingi kaip jaunimas, myli savo darbą ir yra atsakingi. Apskritai, jaunimas nebenori dirbti gamyboje, nes ten daug triukšmo, kvapai, dulkės. O žmones, reikalingus įmonei, surasti darosi vis sunkiau, nes negalime pasiūlyti įspūdingų atlyginimų, juk Lietuvos lengvoji pramonė labai stipriai konkuruoja su Rytų šalių gamyba“, – teigia įmonės „Audėjas“ direktorius.
Įmonėje dirba daug ilgamečių darbuotojų, tačiau lojalumas ir atsidavimas – vyresnių žmonių savybė, sako pašnekovas. Jaunoji karta, nors ir žingeidi, išmani bei kūrybiška, neturi tikslo vienoje vietoje dirbti ilgą laiką, dažniau pasirenka naują profesiją ar gyvenimo lokaciją nei gilina žinias užimamose pareigose.
„Aš esu mylintis savo darbą žmogus, bet matau, kad jaunoji karta ateina su visiškai kitokiomis vertybėmis. Jaunimas nesitapatina su įmone, jos kuriamu produktu. Šiandien jie dirba čia, tačiau dairosi per petį, kur dirbs rytoj. Jaunimas gyvena šia diena ir dažnai įsisuka į savirealizacijos paieškos nesibaigiančią karusele, kai dažnai keisdami darbovietes tik praranda jau įgautas žinias ir geriausią gyvenimo laiką. Vyresni žmonės pergyvena visokius laikus – sunkesnius, geresnius. Jie atsidavę savo darbui, todėl ir stengiamės šiuos žmones išlaikyti ir juos mylėti. Juk šiuo metu tekstilės pramonės specialistai Lietuvoje nebėra rengiami, tai laikoma neperspektyvia specialybe Europoje. Todėl savo žinias išlaikome ir perduodame ateities kartoms“, – įžvalgomis dalijasi D. Liutkevičius.
Stiprūs konkurentai
Kol tekstilės pramonės atstovų gretos Europoje sparčiai traukiasi, užsidaro vis daugiau įmonių, rinką vis aktyviau uzurpuoja tokios šalys kaip Kinija ir Turkija. Didžiausi tekstilės pramonės gamintojai pasaulyje masiškai importuoja gaminius į Europą tokiu būdu didindami konkurenciją vietos rinkai. Ši situacija, anot D. Liutkevičiaus, yra žalinga.
„Iš Kinijos yra muitas, bet pavyzdžiui, iš Turkijos – ne. Europa pati turkų tekstilei pritaikė nulinį tarifą. Na, o Turkija turi ištisus regionus, kurie gamina audinius. Vienas fabrikas dažo, kitas audžia, trečias gamina siūlus. Turkija skiria šiai pramonės šakai dideles valstybines dotacijas ir paramas. Jie tikrai stiprūs, be to, sankcijos jiems negalioja, todėl jie gali bendradarbiauti su visomis pasaulio valstybėmis. Būtent todėl mums konkuruoti su jais yra ypatingai sunku. Trečiosios šalys dempinguoja mums kainas“, – pabrėžia bendrovės vadovas.
Įmonės „Audėjas“ vadovo teigimu, Europos Parlamentas turėtų spręsti ydingą muitų sistemos klausimą, kuris daro tiesioginę žalą vietos gamintojams.
„Apie muitų sistemos peržiūrą diskutuojama, tačiau praktinių metodų dar ieškoma. Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija priklauso EU organizacijai „Euratex“, ten šis klausimas taip pat nuolat keliamas. Gali būti, kad muitų politika artimiausiu metu bus peržiūrėta, pradėjus galioti naujajai direktyvai. Tačiau situaciją derėtų analizuoti racionaliai. EU viduje naujosios direktyvos įsigaliojimas paskatintų produkcijos brangimą, o tuo vėlgi sėkmingai gali pasinaudoti trečiųjų šalių gamintojai, kur tvarumo programos net neegzistuoja. Labai tikimės, kad EU muitų politika bus pakoreguota, tačiau bus palanki EU tekstilės gamintojams“, – aiškina Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė.
Didžiausias pranašumas – tvarumas
Konkurencingumas ir muitų sistema – ne vienintelis galvos skausmas Europos gamintojams. Tekstilės gaminių paliekamas milžiniškas CO2 pėdsakas verčia atsigręžti į tvarumą, ieškoti inovatyvesnių, aplinką tausojančių sprendimų. D. Liutkevičius šiuo klausimu turi savo įžvalgų:
„Dabar Europa šiek tiek bando atsigręžti į vietinius gamintojus ir nusisukti nuo kinietiškos ir turkiškos tiekimo linijos, kai kurie gamintojai bando bent dalį produkcijos įsigyti iš ES gamintojų. Daug kalbama apie aplinkosaugą, žiedinę ekonomiką, tvarumą, todėl CO2 pėdsakas tampa vis aktualesnis. Ateityje kyla grėsmė Europos tekstilės pramonei ir visoms šios krypties įmonėms. Juk pas mus ir darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei trečiosiose šalyse, energetiniai kaštai didesni, reikia rūpintis aplinkosauga, atliekų tinkamu rūšiavimu, taip pat paisoma Europos numatomų reglamentų ir direktyvų. Jeigu pasaulyje didžioji dalis šalių nesirūpina nei aplinkosauga, nei tvarumu, tačiau jų produkciją mes leidžiame importuoti į Europos Sąjungą be jokių muitų ir taršos mokesčių, o mes turime paisyti šių reikalavimų, mokėti mokesčius, mūsų produkcija galiausiai tampa dar brangesnė, todėl konkuruoti tampa ypač sudėtinga“.
Pašnekovo nuomone, Europos Sąjunga nemato perspektyvų šiai pramonės šakai tapti varomąją jėga, todėl šis sektorius akivaizdžiai apleistas. Tai esą – globalios politikos problema.
„Tekstilės pramonė visgi orientuota į Azijos šalis, kur vyksta masinė gamyba ir mažai paisoma tvarumo politikos. Taigi Europos Sąjungoje lieka tik išskirtiniai, prabangūs prekių ženklai. Tad kai atvažiuoja klientai iš kitų Europos šalių, tokių kaip Ispanija, jie džiaugiasi ir stebisi, kad ši pramonės šaka vis dar yra Europoje. Naudodami sertifikuotus audinius mes galime pagaminti ir greitai, ir kokybiškai. Pagaminti ir pristatyti audinius galime palikdami kur kas mažesnį CO2 pėdsaką. Tai – mūsų pranašumas ir klientai tai žino“.
Nepaisant visų nepatogumų, mes drąsiai žvelgiame į ateitį. Stengiamės išnaudoti mūsų stipriausią pranašumą, tai aukštos kokybės inovatyvūs ir modernūs audinių dizainai ir struktūros. Mūsų audiniai tarptautinėse parodose pelno apdovanojimus ir pripažinimą. Dažnai mūsų dizainerių sukurti audiniai rinkoje pasiekia populiarumo viršūnę tik po kelių metų. Kartais mus kopijuoja konkurentai, su tuo nepakovosi, lieka tik pasidžiaugti, kad esame stebimi ir kažkas į mus lygiuojasi.