Mykolo Romerio universitete (MRU) gegužės 6-7 dienomis vyko tarptautinis mokslinis seminaras „Atmintis, teisė ir istorija Europoje: tikrovės atspindys ar kūrimas?“ (angl. “Memory, Law and History in Europe: Reflecting or Creating Reality?”), Lietuvos sostinėje subūręs mokslininkus iš Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ir Portugalijos.

Seminaro metu buvo aptarti opiausi Europoje istorinės atminties klausimai, daugiausia dėmesio skiriant įstatymams ir praktikai, susijusiai su Holokausto, genocido, politinio smurto ir karo nusikaltimų atminimo įamžinimui visoje Europos Sąjungoje.

MRU susirinkę mokslininkai sutarė, kad istorinė atmintis prisideda ne tik prie įprasto praeities įvykių, tokių kaip sovietmetis Lietuvoje ar Holokausto įvykiai Antrojo pasaulinio karo metu, nagrinėjimo, bet ir leidžia nuspėti įvairių regionų socialinę, politinę bei ekonominę padėtį prasidėjusių karų akivaizdoje. Norint suprasti ateities įvykių scenarijus, taip pat šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose tendencijas, būtina nuodugniai išnagrinėti esamą patirtį. Ypač tai aktualu suaktyvėjus dezinformacijai karo kontekste.

„Atmintis ir atminties politika vaidina didžiulį vaidmenį šiandienos pasaulinėje arenoje – Rusija naudoja atmintį kaip įrankį karui prieš Ukrainą pateisinti, o Izraelio ir Palestinos kontekste skirtingos istorinės atminties reprezentacijos taip pat yra ilgalaikės tragedijos pagrindas“, – sakė MRU vicerektorius, doc. dr. Saulius Spurga.

MRU Atminties ir teisingumo tyrimų centro vadovės dr. Monikos Rogers teigimu, atmintis ir istorija, net ir dirbtinio intelekto bei kitų technologijų amžiuje, išlieka itin svarbi tiek žmogiškosios būties, tiek geopolitikos dimensija.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė išskyrė ir atminties ženklų traktavimo svarbą bei būtinybę apibrėžti tai teisės aktais. „Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių, švietimo įstaigų, kurių pavadinimai arba turinys sietinas su komunizmo ar nacionalsocializmo ideologijomis“, – sakė P. Kuzmickienė, pridurdama, kad vienareikšmis situacijos vertinimas nėra įmanomas – būtinas dialogas ne tik savivaldybių, bet ir vietos bendruomenių lygmenyje.

„Ne tik lietuviai diskutuoja dėl Salomėjos Nėries vardu įamžintų gatvių ir mokyklų – panašios diskusijos vyksta visoje Europoje, pradedant Vokietija, baigiant Portugalija. Karai ir konfliktai dar labiau apnuogina ir išryškina atminties žaizdas“, – pabrėžė dr. M. Rogers.

Gegužės 6-7 dienomis MRU vykęs renginys yra dalis projekto „Mnemoninė realybė: Atminties įstatymų poveikio tikrovei ir tikrovės poveikio atminties įstatymams tyrimas“ (angl. "Mnemonic Reality: Investigating Memory Law’s Impact on Reality and Reality’s Impact on Memory Laws“).

Renginį organizavo MRU Atminties ir teisingumo tyrimų centras. Seminaro partneriai: Kelno universiteto Teisės fakultetas (Vokietija), Žmogaus teisių apsaugos akademija (Vokietija), Aberta universiteto Globalių studijų centras (Portugalija). Projektą finansuoja mokslo ir tyrimų paramos fondas „VolkswagenStiftung“ (Vokietija).