Prekybos tinklo „Rimi“ pirkėjai nuo šiol galės pasirinkti, kaip jie nori susigrąžinti pinigus už depozitinę tarą. Iki šiol sugrąžinę depozitą, pirkėjai gaudavo popierinį kvitą, kurį galėdavo išleisti apsipirkdami „Rimi“, arba susigrąžindami kvite nurodytą sumą kasose. Šis pinigų už depozitą susigrąžinimo būdas išlieka. Tačiau nuo šiol pirkėjams siūloma dar viena alternatyva – susigrąžinti pinigus už priduotą tarą tiesiai į „Mano Rimi“ kortelę ir nebespausdinti kvito bei taip prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo. Nespausdindami popierinių kvitų taromatuose, pirkėjai per metus galės sutaupyti iki 2,3 mln. kvitų – tai yra 800 kilogramų popieriaus.
„Šis būdas žymiai patogesnis pirkėjui, nes pasirinkus gauti pinigus į „Mano Rimi“ kortelę „Mano Rimi“ pinigais, nebereikės spausdinti ir nešiotis popierinių čekių, nebus baiminamasi jų pamesti ar užmiršti kur nors striukėje ar džinsų kišenėje. O taupydami popierių – visi kartu saugosime medžius ir taip prisidėsime prie žalesnės ateities“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.
Jei pasirenka nespausdinti kvito, lėšas už užstato pakuotes tiesiai į „Mano Rimi“ programėlę pirkėjai gali susigrąžinti jau nuo gegužės 7 dienos. Tam reikia atsisiųsti „Mano Rimi“ programėlę ir susikurti „Mano Rimi“ paskyrą. Prieš priduodamas tarą pirkėjas turi nuskenuoti taromato QR kodą su „Mano Rimi“ programėle, o sudėjus pakuotes ir paspaudus mygtuką „Baigti“ pinigai už depozitą iš karto nukeliauja į „Mano Rimi“ kortelę. Operaciją bus galima peržiūrėti pirkinių istorijoje „Mano Rimi“ paskyroje. Jei pirkėjai pasirinks spausdinti kvitus, juos įprasta tvarka ir toliau galės išleisti apsipirkdami „Rimi“ ar išgrynindami „Rimi“ kasose.
Pasak E. Krasauskienės, per pastaruosius 12 mėnesių „Rimi“ pirkėjai, pridavę depozitinę tarą, atspausdino per 2,3 mln. čekių – tam buvo sunaudoti 1 062 rulonai popieriaus. Juos ištiesus gautume net 276 kilometrų juostą. O jei pirkėjai sumažintų ar atsisakytų spausdintų čekių, vidutiniškai per metus būtų sutaupyta iki 800 kilogramų popieriaus.
„Džiaugiamės, kad „Rimi“ pirkėjai aktyviai priduoda užstato pakuotes ir taip prisideda prie žiedinės ekonomikos palaikymo, o siekdami, kad gėrimų pakuočių perdirbimo rodikliai būtų dar geresni, nuolat ieškome sprendimų, kaip šį procesą padaryti dar patogesnį ir paprastesnį“, – pažymi „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė.
E. Krasauskienė primena, kad prie prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvės Šiaurės miestelio mikrorajone, Vilniuje, greta P. Lukšio ir Žirmūnų gatvių sankirtos, nuo 2023 m. rugpjūčio veikia vienintelis Lietuvoje naujausios kartos taromatas „R1“, į kurį užstato pakuotes galima priduoti dideliais kiekiais. Į šį taromatą per plačią angą vienu kartu galima sukrauti iki 100 skardinių ir PET plastiko butelių, kuriuos speciali įranga nuskenuoja ir suskaičiuoja greičiau nei per minutę. Šalia veikia ir įprastas „T9“ taromatas, į kurį galima grąžinti stiklo butelius.
Vilniečiai šį naujausios kartos taromatą vertina dėl erdvios ir patogios stovėjimo aikštelės, o juo aktyviai naudojasi tiek nedideliais kiekiais užstato pakuotes grąžinantys pirkėjai, tiek atokesnių miesto vietų gyventojai, kurie pakuotes dažniau linkę kaupti ilgesnį laikotarpį ir atvežę vienu metu priduoti daugiau taros.