Seimas rezoliucijoje apibrėžė dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principus

Seimas priėmė rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje.

„Viešojo sektoriaus institucijos neapsieina be dirbtinio intelekto naudojimo. Jau dabar matome, kad dirbtinis intelektas įtraukia į įvairias veiklos sritis padėdamas optimizuoti procesus ir pagerinti rezultatus, suteikia naujų galimybių valstybės institucijoms ir viešojo administravimo subjektams veikti efektyviau, skaidriau ir atsakingiau. Tačiau tas dirbtinis intelektas yra naudojamas labai asmeniškai ir labai nereglamentuotai. Tai žmogus, naudojantis savo darbe dirbtinį intelektą, prisiima rizikas, visą atsakomybę. Taip galite ir duomenis nutekinti, taip galite ir netiksliai kažką tai padaryti. Jo tiesiog niekas neprižiūri. Norint užtikrinti, kad dirbtinio intelekto naudojimas atneštų visuomenei tik naudą, būtina numatyti vieningas teisinio reglamentavimo gaires“, – projekto pristatymo metu sakė jo iniciatorė Ateities komiteto Dirbtinio intelekto darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė.

Priimtu teisės aktu Vyriausybė raginama, realizuojant įstatymų vykdomosios valdžios prerogatyvą, krašto reikalų tvarkymo metodų ir priemonių pasirinkimo diskreciją, užtikrinti vienuolikos dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų laikymąsi:

1. apeliacijos į žmogų;
2. asmens iniciatyvos;
3. atsakomybės už priimtus sprendimus;
4. atsekamumo;
5. kokybės garantijos;
6. lygiateisiškumo;
7. nepiktnaudžiavimo;
8. rezultatų individualizavimo;
9. skaidrumo;
10. teisės viršenybės ir teisinio reguliavimo ekvivalentiškumo;
11. žmogaus interesų prioriteto.

Seimo rezoliucijai „Dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų (projektas Nr. XIVP-3717) pritarė 82, prieš balsavo du, susilaikė 17 Seimo narių.