Gegužės 16 dieną, 15 val. kviečiame į diskusiją apie Europos ateities scenarijus „Europos ateitis po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų“. Prie šių scenarijų dirbo septynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių, taip pat Prancūzijos ir Italijos think-tank organizacijos ir juos apibendrino Visegrad-Inights išleistame tyrime.  Diskusija apie keturis Europos ateities scenarijus, kurie pristatomi šiame tyrime, vyks Atviros Lietuvos fondo 4 aukšto salėje (Didžioji g. 5).

Panašios diskusijos surengtos Paryžiuje, Varšuvoje, Budapešte. Diskusijoje Vilniuje dalyvaus EP narys Andrius Kubilius, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, Lenkijos Res Publika foundation viceprezidentė Magda Jakubowska, Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė, buvęs Lietuvos JT jaunimo delegatas Klaudijus Melys. Diskusiją moderuos Vyriausiosios Rinkimų Komisijos pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas. Ji vyks anglų kalba. 

Keturi Europos ateities scenarijai. Kokie jie?

Tyrime „EP ELECTIONS 2024: HOW DEMOCRACY CAN WIN AND EUROPE LOSE“ pateikiamos strateginės Europos Sąjungos prognozės, nagrinėjami galimi ES scenarijai karo kontekste. Taip pat analizuojama, kokį poveikį demokratijai ir pasaulinei ES įtakai turės Europos Parlamento rinkimų rezultatai ir naujos sudėties Europos Komisija.

Nuo pat įsikūrimo pradžios svarbiausia Europos Sąjungos misija buvo taika. Vėliau darbotvarkė plėtėsi, įtraukiant piliečių gerovę, demokratiją bei užsienio politiką. Tačiau kaip rodo pastarųjų metų įvykiai demokratijos ir taikos nebegalime laikyti savaime suprantamomis, kaip ir teisinės valstybės principų.  Tyrimo autoriai pripažįsta, kad būtent 2024 metų rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai ir nulems Europos Sąjungos ateitį.

Pirmasis scenarijus. Aljansas dėl patogumo  

Populistinė banga apima visas valstybes nares ir Europa po rinkimų suka politinį kursą į dešinę. Stiprėja nacionalistinės nuotaikos, kurias skatina ekonominis nerimas, baimės dėl imigracijos ir kultūriniai susidūrimai. Europos liaudies partija (EPP) susilpnėja, tačiau savo įtaką siekia atkurti pasukdama į dešinę ir sudarydama aljansą su Europos konservatoriais ir reformistais. Kartu jie gina Europos viziją, paremtą ekonominiu atsparumu ir saugumu. Pagal šį scenarijų Europa tampa mažiau demokratiška, tačiau stipresnė pasaulinėje arenoje.

Antrasis scenarijus. Demokratijos atgimimas

Europoje, kur klesti demokratija, ES tampa stipresnė, o jos galią sustiprina kolektyvinis piliečių balsas. Po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų sudaryta įvairialypė, tačiau darni koalicija. Pagal šį scenarijų aljansą turėtų sudaryti Europos liaudies partija (EPP) ir socialdemokratai kartu su Renew ir žaliaisiais ir gauti stiprų palaikymą su 435 vietomis Parlamente. Jie pasisako už veiksmus klimato kaitos srityje, socialinį teisingumą ir ekonomines reformas. Pagal šį scenarijų Europos Komisijos pirmininke lieka Ursula von der Leyen, o pagrindiniai tikslai yra skaitmeninis suverenumas, DI etika, sąžiningas apmokestinimas ir naujos investicijos.

Trečiasis scenarijus. Suskilinėję Europos horizontai

Valstybėse narėse išlieka didelė poliarizacija, kurią skatina nacionalistinės nuotaikos ir skirtingos Europos ateities vizijos. Stiprėjantys populistiniai judėjimai meta iššūkį tradicinėms partijų struktūroms. Kadaise stabili Europos Sąjunga ima susidurti su vis didėjančiais vidiniais nesutarimais, kurie trukdo efektyviai spręsti pasaulinius iššūkius. Poliarizuotose visuomenėse balsai pasiskirsto beveik po lygiai, todėl suformuojama plataus masto koalicija tarp Europos konservatorių ir reformistų kartu su Renew ir žaliaisiais. Kartu jie gauna 382 vietas. Ši koalicija užtikrina ekonomikos augimą, inovacijas ir aplinkosaugą. EPP pragmatiškumas atsveria žaliųjų idealizmą, tačiau sutarimas yra trapus, tad ES sutelkia dėmesį į vidaus reikalus, o ne į plėtrą. 

Ketvirtasis scenarijus. Šešėliai Sąjungoje: porinkiminė odisėja

2024 metais Europa atsiduria kryžkelėje. Europos Parlamento rinkimai atskleidžia tektoninę skirtį, kuri kelia grėsmę patiems Europos Sąjungos pamatams. Antisisteminės partijos, kadaise veikusios politikos paraštėse, dabar atsiduria sprendimų priėmimo centre. Jų radikalūs pažadai  griauti establišmentą ir mesti iššūkius status quo sulaukia palaikymo iš nusivylusių piliečių. Europos Parlamento salėse Vokietijos Alternatyva Europai (AfD) tampa tamsiąja jėga. Jų pergalė sukelia šoką žemyne. Po AfD triumfo 2024 ES rinkimuose prognozuojamas ir jų atėjimas į valdžią Vokietijos federaliniuose rinkimuose (2025 m.). Jų nacionalistinis užsidegimas, anti-imigracinė pozicija ir ekonomikos atgaivinimo pažadai užburia nusivylusius rinkėjus.

Išsamiai visi ateities scenarijai aptariami tyrime  „EP ELECTIONS 2024: HOW DEMOCRACY CAN WIN AND EUROPE LOSE

Kviečiame dalyvauti diskusijoje, registracija čia