Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja
Šiemet minime ypatingą sukaktį: 20 metų esame Europos Sąjungoje. 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos sudėtį papildė ne tik Lietuva, bet ir kitos devynios valstybės: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Reikšmingas įvykis Lietuvoje įvyko ir 2015 m. sausio 1 d., kai oficialiai buvo įvestas euras. Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros ir Eurostato duomenimis, apžvelkime dalį pokyčių, įvykusių Lietuvoje nuo 2004 metų.
Gyventojų skaičius mažėja, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja
Tenka pripažinti, kad per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius susitraukė apytiksliai 15 proc. Visgi 2023 m. mūsų šalies žmonės sudarė 0,6 proc. visos Europos Sąjungos populiacijos. Palyginimui, bendras Lietuvos šalies plotas sudarė 1,5 proc. bendro ES ploto, kai Maltos plotas sudarė tik 0,01 proc., o Lenkijos – 7,4 proc. nuo viso Bendrijos ploto.
Akivaizdu, kad vienas iš pagrindinių demografinių iššūkių Lietuvoje yra gimusiųjų skaičiaus mažėjimas. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje gimusiųjų buvo apytiksliai 33 proc. mažiau nei 2004 m. Ateityje taip pat prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje: 2030 m. sumažėjimas turėtų būti lygus apie 4 proc., o 2050 m. – 18 proc., lyginant su 2023 m. Vis dėlto, Europos Sąjungos kontekste prognozuojama, kad 2030 m. bendras gyventojų skaičius turėtų padidėti vienu procentu, o 2050 m. – sumažėti 0,1 proc., lyginant su 2023 m.
Kita vertus, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo. Pavyzdžiui, 2004 m. šis dydis Lietuvoje buvo lygus 72 metams (vyrų – 66,3 m., moterų – 77,7 m.), o 2022 m. – 75,3 metams (atitinkamai 70,9 ir 79,6 m.). Pastebima ir tai, kad ilgainiui mažėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Lietuvoje. Europos Sąjungoje pastebima, kad 2022 m. ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo nustatyta Ispanijoje (83,2 metai), Švedijoje (83,1 metai), Italijoje (83 metai) ir Liuksemburge (83 metai), o trumpiausia – Bulgarijoje (74,3 metai), kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 80,7 metus.
Užimtumo lygis ir darbo užmokestis didėja, o nedarbo lygis mažėja
Darbo rinkos kontekste verta paminėti, kad 15–64 metų asmenų užimtumo lygis Lietuvoje padidėjo beveik 12 proc. punktų: nuo 61,6 proc. 2004-aisiais iki 73,2 proc. 2023 m. O 15–64 metų asmenų nedarbo lygis mūsų šalyje susitraukė beveik 4 proc. punktais: nuo 11 proc. 2004 m. iki 7,1 proc. praėjusiais metais. Tai rodo sąlyginai gerėjančią situaciją darbo rinkoje. Kitas svarbus rodiklis – vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius, kuris Lietuvoje išaugo apytiksliai 5 kartus nuo 242 eurų 2004 m. iki 1249,1 euro pernai. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje ir ateityje turėtų augti: 2024 m. – nuo 8,6 proc. (LR Finansų ministerija) iki 10,3 proc. (Lietuvos bankas), 2025 m. – nuo 5 proc. (LR Finansų ministerija) iki 8,5 proc. (Lietuvos bankas). Be to, tikimasi, kad didėjančio darbo užmokesčio neturėtų „suvalgyti“ infliacijos lygis šalyje.
BVP vienam gyventojui ir namų ūkių vartojimo išlaidos didėja
Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš pagrindinių ekonominių rodiklių, parodančių šalies „sveikatos“ lygį. Matoma, kad beveik per du dešimtmečius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004–2023 m.) BVP vienam gyventojui padidėjo apie 4,6 karto ir 2023 m. siekė 25 066 eurus. Pernai Lietuvos BVP sudarė 0,4 proc. Europos Sąjungoje sukuriamo BVP dydžio, kai kitose Baltijos šalyse šis dydis siekė po 0,2 proc. Nepaisant racionaliai paaiškinamų svyravimų, Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasižymi didėjimo tendencija. Gerėjant šalies ekonominei situacijai, pastebima, kad namų ūkiai vis daugiau išleidžia vartojimo reikmėms. Nuo 2004 m. namų ūkių individualaus vartojimo išlaidos padidėjo apytiksliai 3,3 karto, lyginant su 2022 m. Labiausiai augo išlaidos įvairioms prekėms ir paslaugoms (5,3 karto) bei restoranams ir viešbučiams (5,1 karto). Beveik 3,8 karto daugiau išleidžiama būsto apstatymui, namų ūkio įrangai ir kasdieninei namų priežiūrai, sveikatai, transportui (lyginant 2022 ir 2004 metų duomenis).
Remiantis Lietuvos banko 2023 m. namų ūkių apklausos rezultatais, matoma, kad didžioji dalis namų ūkių tikisi, kad šiemet būtinosios išlaidos didės. Labiausiai nerimaujama dėl pajamų sumažėjimo, kylančių maisto produktų, kuro ir paslaugų kainų bei galimybės prarasti darbą.
Išskirtinis Lietuvos bruožas ir kelio Europos Sąjungoje reziume
Remiantis Eurostato statistiniais duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. Lietuvoje yra sąlyginai didžiausia moterų, dirbančių mokslo ir technikos srityje, procentinė dalis – 64 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 52 proc. Taigi jau du dešimtmečius esame pilnaverčiai ES nariai ir per šį laikotarpį, nors ir sumažėjo nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje, tačiau pailgėjo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, išaugo BVP, tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis, vidutinis mėnesio darbo užmokestis ir namų ūkių vartojimo išlaidos bei sumažėjo nedarbo lygis.