Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino tarptautinės konferencijos „Totalitarizmo nusikaltimai: teisingumas ir atminimas XXI amžiuje“ dalyvius.
Pasak šalies vadovo, Vilniuje vykstantis renginys puikiai pratęsia 2022 m. lapkritį Prahoje vykusią konferenciją, kurioje Rusijos hibridinis karas vertintas kaip iššūkis Europos istorinės atminties politikai.
Prezidentas savo sveikinime pabrėžė, kad vienas svarbiausių transatlantinės bendruomenės uždavinių – duoti atkirtį Rusijos dezinformacijai ir propagandai, ypač pastangoms perrašyti istoriją ir paneigti komunistinių totalitarinių režimų nusikaltimus.
„Ilgą laiką mes visi tikėjomės, kad totalitarinės represijos, masinės žudynės ir kiti nusikaltimai žmoniškumui liks Europos praeityje. Deja, prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, mes matome kartojamas kai kurias iš baisiausių praeities klaidų. Tai lemia neišmoktos esminės XX amžiaus pamokos“, – nurodė šalies vadovas, pabrėžęs svarbų Sovietų Sąjungos vaidmenį kartu su nacių režimu sukeliant Antrąjį pasaulinį karą, puolant, atakuojant ir neteisėtai aneksuojant kaimynines šalis.
Pasak Prezidento, dabartinis Rusijos režimas aktyviai naudojasi istorinės atminties spragomis, kad pateisintų naujus agresijos veiksmus. Neatsitiktinai Rusijos žmonės iki šiol viena svarbiausių šalies istorinių asmenybių laiko diktatorių Josifą Staliną, o šalies didybę sieja su teritorine ekspansija.
„Masinių žudikų – bet kokių masinių žudikų – garbinimas mums nėra priimtinas. Lietuvai Antrasis pasaulinis karas tebėra nesenas reiškinys, nes vis dar prisimename okupacines pajėgas, kurios pasitraukė tik 1993 metais. Ir mes negalime nebyliai stebėti, kaip Rusija sistemingai perrašo istoriją“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas išreiškė dėkingumą Čekijai ir kitoms šalims, kurios atsiliepė į Lietuvos raginimą stiprinti Prahoje įsteigtą Europos atminties ir sąžinės platformą. Lietuva palaiko siūlymą steigti Europos atminties ir sąžinės fondą, taip pat skirti Europos Sąjungos paramą totalitarinių režimų nusikaltimams tirti ir įamžinti, pirmiausia užbaigiant paminklą totalitarizmo aukoms Briuselyje.