Nepaisant iššūkių, Baltijos regionas išlieka atsparus fondų rinkoje. Labiausiai išsiskiria – Lietuva

Nors 2023-ieji nebuvo patys lengviausi pasaulinėje privataus ir rizikos kapitalo rinkoje, tačiau Lietuva, Latvija ir Estija pasižymėjo dideliu atsparumu – pernai Baltijos šalių regionas pritraukė daugiau nei 778 mln. eurų, rodo kasmetinė Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinkos apžvalga. 

„Nepaisant geopolitinių, ekonominių bei kitų iššūkių, investicijos sėkmingai augo ir bendra Baltijos šalių pritraukto kapitalo suma nuo 2010 m. pernai perkopė net 3,4 mlrd. eurų. Per praėjusius metus iš viso įgyvendinti 297 sandoriai, o į Baltijos šalių įmones investuota daugiau nei 239 mln. eurų. Nemažai dėmesio skirta ir regiono investicijoms į tarptautinę rinką – vien per praėjusius metus už Baltijos regiono ribų sudaryti 147 sandoriai, kurie apima tokias šalis kaip Kenija ar Indonezija“, – rinkos rezultatus apžvelgia Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas, „Iron Wolf Capital“ generalinis direktorius Kasparas Jurgelionis. 

Anot jo, apskritai vietinėje Baltijos fondų rinkoje pastebimas stiprėjantis tarptautiškumo kampas, nes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiantys fondai kasmet pritraukia vis daugiau užsienio investicijų, o fondų valdytojai auga savo komandų dydžiu ir kompetencija:

„Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, per pastaruosius penkerius metus Baltijos regiono fondai pritraukė lėšų iš daugiau nei 30 šalių. Pastebime, jog geografinis finansavimo šaltinių pasiskirstymas kasmet didėja, o Baltijos regiono fondai pritraukia vis daugiau kapitalo iš Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkų. Vietiniai investuotojai – tokie kaip Baltijos šalių pensijų fondai – taip pat didina savo alokacijas“.

Lietuvos fondų ekosistema brandžiausia

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos fondų rinka labiausiai išsiskiria branda ir sėkmingais rezultatais. 

„Matome tendenciją, jog Lietuvoje metai iš metų auga Įmonių įsigijimo ir pardavimo sandorių suma. Tai rodo, jog šalyje įgyvendinama efektyvi įmonių pardavimo strategija. Be to, pastebime sėkmingai diversifikuojamus investicijų šaltinius – kasmet mažėja iš valstybinių agentūrų pritraukiamų investicijų skaičiai ir atsiranda vis daugiau lėšų iš pensijų fondų. Tai, jog didėja kapitalo fondų finansavimo šaltinių įvairovė ir mažėja priklausomybė nuo valstybės investavimo, tik įrodo, jog Lietuvos fondų rinka sugeba augti, o lokali privataus ir rizikos kapitalo fondų erdvė bręsta”, – įsitikinusi LT VCA vadovė Greta Mieliauskaitė. 

2023 m. vyriausybės finansavimas sudarė penktadalį (20 proc.) pritraukto kapitalo, rodo naujausi ataskaitos duomenys. 2018-2023 metų laikotarpiu šis skaičius siekė 28 proc.

Ekspertai pastebi, jog Lietuvos investicinę veiklą praėjusiais metais labiausiai skatino privataus kapitalo fondai, kurie sudarė net 78 proc. visos į Lietuvos įmones investuotos sumos. 

„Ypač daug dėmesio Lietuvos rinkoje susilaukė vartotojų paslaugų sektorius – Lietuva sudarė didžiąją dalį visų Baltijos regiono investicijų į šį sektorių. Investuodami į Lietuvą, Baltijos šalių fondai labiausiai domėjosi vartojimo paslaugų sektoriumi, į kurį investuota net 40 proc. visų lėšų. Antroje vietoje – energetikos ir aplinkosaugos sektorius, kuriam atiteko beveik penktadalis (18 proc.) rinkos žaidėjų investicijų”, – dėsto G. Mieliauskaitė. 

Rinkos akseleratorius – rizikos kapitalo fondai

Pasak K. Jurgelionio, prie Baltijos regiono fondų rinkos augimo reikšmingai prisideda rizikos kapitalo (venture capital) fondai: 

„Žvelgiant į Baltijos šalių rizikos kapitalo fondų valdytojus, matyti, jog jie pernai pritraukė daugiau nei 542 mln. eurų. O tai sudaro 70 proc. viso Baltijos šalių fondų valdytojų pritraukto kapitalo. Be to matyti, jog rinkoje ir toliau aktyviai auga ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo pritraukiamos lėšos – nuo 2020 m. šios lėšos išaugo daugiau nei tris kartus. Nepaisant to – vietinių fondų investicijos į Baltijos šalių technologinius startuolius sudarė tik 10% viso startuolių pritraukto kapitalo, tad ši rinkos dalis ateinančiais metais turėtų augti kartais, o ne procentas”.

Tiesa, LT VCA valdybos pirmininkas sako, jog privataus kapitalo fondai taip pat sparčiai auga: 

„Privataus kapitalo fondų sektorius ir toliau išlieka gyvybingas bei augantis Baltijos šalyse, jis turi ypač svarbią reikšmę formuojant regioninę kapitalo rinką. Per 2023 metus privačių fondų valdytojai pritraukė 236 mln. eurų, o tai yra 153 mln. eurų daugiau nei 2022 m.”

Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo apžvalga atliekama jau penktus metus. Šiemet ją atliko tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovę KPMG drauge su  Lietuvos, Latvijos ir Estijos privataus ir rizikos kapitalo asociacijomis. Į apžvalgos rengimą iš viso buvo įtraukti 42 fondų valdytojai ir daugiau nei 100 fondų iš visų Baltijos šalių. Su visa ataskaita galima susipažinti:  https://www.balticpevcmarket.com/