Kalbant apie Lietuvos lengvosios pramonės atstovus ir gilias šio amato tradicijas mūsų šalyje, svarbu pabrėžti įmonių siekį gamyboje tapti tvariomis ir išskirtinėmis. Aukščiausios kokybės trikotažo gaminių gamintojas UAB „Omniteksas“ gamina rūbus iš savos gamybos trikotažinių medžiagų ne vienam pasaulyje plačiai žinomam prekės ženklui. Unikalūs įmonės kurti gaminiai ne kartą yra pelnę „Lietuvos metų gaminio“ titulą. Nepaisant funkcinių trikotažinių rūbų gamybos lyderio Europoje statuso, bendrovės akcininkai ir vadovai neatmeta galimybės ateityje jungti pajėgumus su kitomis įmonėmis. Jų nuomone, sunkmetis gali paskatinti naujus pokyčius rūbų gamybos pramonės sektoriuje.
Siekis tapti lyderiais
Kaune įsikūrusi bendrovė „Omniteksas“ turi didelę patirtį trikotažo produktų gamyboje. Šiandien net 70–75 proc. gamybos apimties įmonė eksportuoja į Europą. Įmonės valdybos narys Vydas Damalakas, paklaustas apie bendrovės veiklos pradžią, akcentavo, kad ryškų postūmį ir sėkmę veiklos pradžioje garantavo palankios verslo sąlygos šioje nišoje.
„2001 m. pradėjus veiklą, laikotarpis buvo geras ir sėkmingas, dėkingas plėtrai. Buvo tinkamos sąlygos rūbų verslui vystyti. Netrūko specialistų, darbuotojų, kaštai buvo pakankamai optimalūs. Plėtra vyko greitai, sklandžiai. Buvo perimti du Švedijos trikotažo medžiagų ir gaminių iš jų gamintojai, tai irgi sudarė geras sąlygas tolimesnei plėtrai. Tokiu būdu per pirmuosius 10 metų įmonė „Omniteksas“ susiformavo su savo veidu ir gamybiniais pajėgumais. Pastarieji 15 metų, sakyčiau, buvo tokie normalios gamybinės veiklos, staigi plėtra nebevyko. Paskutinius 5 metus iššūkiai pradėjo sekti vienas kitą“, – pasakoja V. Damalakas.
Įmonė nuo pat savo veiklos pradžios orientavosi į funkcinių medžiagų ir gaminių gamybą. „Omnitekso“ gaminama produkcija skirta žiemos sportui, laisvalaikiui, darbui, medžioklei ir jėgos struktūroms. Nuo pat veiklos pradžios bendrovė turėjo aiškų tikslą – tapti žinomu, geru, kokybišku funkcinių medžiagų ir gaminių gamintoju. Pastaruosius du metus medžiagų gamyba vystoma dukterinėje įmonėje „Omniteksas fabrics“, kuri iki tol teikė tik dažymo ir medžiagų apdailos paslaugas.
„Šioje įmonėje sėkmingai vystome veiklą, randame rinkų, o „Omniteksas“ lieka produktų vystymo ir gamybos organizatoriumi siūlydamas Skandinavijos, Šveicarijos, Austrijos ir kitų šalių prekių ženklams puikios kokybės gaminius. Abi įmonės – gamybinės, neturi savo prekinių ženklų, bet vykdo užsakymus pagal kitų prekinių ženklų poreikį“, – apie veiklos pokyčius kalba V. Damalakas.
Šiuo metu abiejose įmonėse dirba apie 200 žmonių. Jauną ir imlų kolektyvą V. Damalakas įvardija kaip vieną didžiausių stiprybių.
Tikėjo proveržiu
Įmonėje „Omniteksas“ – platus gaminių asortimentas. Tam tikro proveržio tikėtasi gaminant produktus iš ekologiško, tvaraus kanapės pluošto, kuris turi visą puokštę unikalių savybių. Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, laukta didelio dėmesio siūlomiems rūbams, tačiau kol kas kanapių pluoštas visgi liko nišiniu produktu.
„Kadangi Lietuvoje turime, mano nuomone, absoliutų natūralaus kanapių pluošto gamybos lyderį Europoje, mes, bendradarbiaudami su jais, įdėjome daug pastangų, investavome į medžiagų kūrimą. Šiandien turime galimai didžiausią Europoje, o gal netgi pasaulio mastu, trikotažinių medžiagų su kanapės pluoštu kolekciją, tikimės jog pamažu pirkėjai atkreips dėmesį ne tik į kanapės privalumus medžiagoje, bet ypatingai į kanapės augalo gerąsias savybes. Augalo, kurį auginant, skirtingai nei visų pamėgta medvilnė, nenaudojamos cheminės apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų, nereikia išgarinti upių laistymui ir kuris žemę gerina didžiuliu savo šaknynu, tiesiog negalima nenaudoti tekstilėje “, – pasakoja pašnekovas.
Produktus su kanapių pluoštu įmonė gamina, tačiau pardavimai, kaip sako V. Damalakas, nėra dideli. Įnešti pokyčių į nusistovėjusią medvilnės rinką pasirodė ne taip paprasta. Nepaisant brangių gamybinių kaštų ir ne itin didelės produktų paklausos, „Omniteksas“ tiki, kad nuostabaus natūralaus pluošto medžiagos ateityje sulauks didesnio populiarumo: „Ateis dar kanapės valanda“.
Horizonte – permainos
Kalbant apie pastaraisiais metais Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių patiriamus sunkumus, V. Damalakas pabrėžė smukusius užsakymų kiekius, kuriuos patiria kone visos gamybinės įmonės. Tačiau pašnekovas tiki, kad tai – laikinas periodas.
„Mažmeninė prekyba labai nesmunka, bet sumažėjo mažmeninių prekybos įmonių naujų prekių užpirkimai joms stengiantis sumažinti sandėlių likučius, susiaurinti asortimentą, spalvines gamas, kad susimažintų pabrangusio kreditavimosi apimtis. Tai veikiausiai nėra ilgalaikis procesas, bet dabar mes, gamintojai, turime išgyventi šį periodą, kai užsakymai sumažėjo. Pardavimai atskirais mėnesiais sumenko net iki 40 proc., o tai yra daug. Tokia situacija jaukia pinigų srautus, ateities planus ir visą kitą“.
Prekybinių įmonių investicijų ir santaupų įšaldymas – opi problema, kuri trukdo gamybininkams produktyviai vykdyti veiklą. Šių sunkumų akivaizdoje, V. Damalakas neatmeta galimybės, kad ateityje gali tekti apjungti pajėgas su kitomis užsienio ar šalies įmonėmis.
„Nenustebčiau, kad šiuo sunkmečiu pradėtume vieni su kitais jungtis, grįžti prie tokių procesų, kurie buvo užmiršti. Lietuvos įmonės nėra didelės. Šie iššūkiai gali paskatinti įmonių jungimąsi, perėmimą ir panašiai, nes veiklos uždarymas yra kraštutinė priemonė, bet, žinote, svarstytina kartais viskas. Nereikia stebėtis, kad dalis įmonių neatlaiko arba vadovybė nebemato prasmės, nenori įsivelti į didesnius įsiskolinimus ir stabdo veiklą. Kažkada perėmėme įmones iš Švedijos su tam tikra turima rinka. Tai geras kelias. Nereikia atmesti, kad ir kitų šalių gamintojai perimtų dalį mūsų įmonių su jų rinka, užsakymais, perkeltų veiklą į kitas šalis. Manau, tai neišvengiama, Net ir mes svarstome, kalbamės su užsienio partneriais ir gamintojais apie tokias versijas“, – savo svarstymus atskleidžia V. Damalakas.
Jo nuomone, tekstilės medžiagų gamyba Lietuvoje išliks, tačiau rūbų siuvimo ir gamybos pramonė turės keistis dėl konkurencijos su mažesnių kaštų ir darbo užmokesčio šalių gamintojais.
Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė sako, kad įmonių susijungimas – viena iš alternatyvų tapti stipresniais, labiau konkurencingais.
„Viešieji pirkimai dažnai reikalauja atitinkamų techninių specifikacijų bei įmonių, dalyvaujančių pirkimuose, prašoma pagrįsti vienus ar kitus reikalavimus. Tokiu atveju įmonės jungiasi, kooperuojasi bei stengiasi tapti pranašesnėmis. Be abejo, įmonių perpirkimai yra dažnas atvejis. Investiciniai fondai ar konkurentai perka ne tik silpnas įmones, tačiau ir dideles, perspektyvias kurios akivaizdžiai kelia grėsmes konkurentams. Įsigiję augančias įmones, konkurentai tampa dar stipresniais“, – tikina G. Bėkštienė.
Asociacijos generalinė direktorė pabrėžia, kad šiai dienai svarbiausia gamybos optimizavimas ir gebėjimas išlikti konkurencingais vidaus bei tarptautinėse rinkose.