2024 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gegužės 17 d. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vykstančioje Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos konferencijoje „Baltijos valstybių energetikos ateitis: spręskime regiono iššūkius kartu“ aptariamas glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas siekiant sustiprinti regiono energetinį saugumą ir energetinę nepriklausomybę bei diskutuojama apie atsinaujinančią energiją Baltijos valstybėse: strategijų derinimą ir bendrų projektų skatinimą.

Pažymima, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, Baltijos valstybės sustiprino veiklą energetikos sektoriuje ir žengia sparčius žingsnius energijos tiekimo diversifikavimo link. Praeityje dėl Rusijos strategijos naudoti energiją kaip ginklą Baltijos valstybės buvo vienos pažeidžiamiausių, šiuo metu jos siekia tapti atspariomis tokioms grėsmėms. Nors jau daugiau kaip metai Baltijos valstybėse oficialiai uždraustas gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas iš Rusijos, o faktinis dujų tiekimas iš Rusijos iš esmės buvo nutrauktas dar iki 2022 m. pabaigos, tačiau Baltijos valstybėms toliau kelia nerimą tebesitęsiantis energijos šaltinių, ypač SGD importas iš Rusijos į Europos Sąjungą, ir Baltijos valstybės pritaria kuo greitesniam palaipsniui įgyvendinamam visiškam energijos importo iš Rusijos nutraukimui.

Kaip sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas ir Baltijos Asamblėjos Prezidentas Andrius Kupčinskas, Baltijos valstybių regioninės energetikos politikos pagrindu išlieka tarpvalstybinė infrastruktūra ir bendradarbiavimas. „Regione toliau tiesiamos pagrindinės dujų ir elektros tinklų jungtys bei nuosekliai šalinamos kliūtys, trikdančios dujų ir elektros energijos perdavimą per valstybių sienas ir regionų ribas. Ši strategija leidžia dar geriau užtikrinti regiono energetinį saugumą ir sudaro sąlygas geriau pasirengti netikėtumams. Tačiau nepaisant pastebimos pažangos, dar reikia išspręsti daug klausimų ir išlieka nemažai iššūkių. Būtina stiprinti regioninį bendradarbiavimą, sudarant sąlygas gerinti Baltijos jūros infrastruktūros apsaugą ir atsparumą ir politinį Baltijos jūros regiono valstybių ES narių bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje ir spartinti atsinaujinančios energijos tiekimą“, – atkreipia dėmesį A. Kupčinskas.

Pagrindinis būdas klimato kaitos krizei spręsti ir energetikos pertvarkai įgyvendinti – energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių, nes ateityje energetika nebus grindžiama viena konkrečia technologija ar vienu šaltiniu, o priešingai –  į energetikos sistemą bus integruotas vandenilis, sausumos ir jūros vėjo energija, fotovoltinė saulės energija ir šiluminė saulės energija bei gamtinės dujos ir biometanas. Tai bus sudėtinės energetikos sistemos dalys, ir jų sąveika vyks bendroje ir koordinuotoje sistemoje.

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros srityje pasiekti svarbūs susitarimai dėl naujų jungčių plėtros ir atsinaujinančiosios energijos gamybos. Anot Baltijos Asamblėjos Prezidento A. Kupčinsko, Baltijos valstybių energetinės nepriklausomybės ateitis siejama su atsinaujinančios energijos pajėgumų plėtra, ypač su jūrinio vėjo energijos projektais, kuriems reikalingos jungtys tarp Baltijos valstybių, taip pat jungtys su Skandinavijos ir Vidurio Europos šalimis. „Šiuo metu visos Baltijos valstybės plėtoja savo jūrinio ir sausumos vėjo elektrinių parkų pajėgumus ir ima išnaudoti didžiulį Baltijos jūros potencialą, siekdamos pertvarkos jūrinio vėjo energetikos srityje. Tokia šių valstybių veikla atliepia poreikiui skirti didesnį dėmesį energetiniam saugumui ir siekti atsinaujinančios energijos tikslų“, – sako Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas A. Kupčinskas.