Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo pakeitimus.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad šiame įstatyme numatyta patikimumo deklaracija –svarbus dokumentas, kuriuo patvirtinamas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) konkursuose siekiančio dalyvauti juridinio asmens finansinis, techninis, profesinis ir saugumo patikimumas.
Tačiau Seimo 2024 m. gegužės 9 d. priimti įstatymo pakeitimai iš esmės susiaurina pagrindus, kuriais remiantis patikimumo deklaracija gali būti neišduota asmenims, pažeidusiems tarptautines sankcijas.
Naujai nustatytas teisinis reguliavimas numato, kad patikimumo deklaracija galėtų būti išduodama tuo atveju, kai juridinis asmuo ar su juridiniu asmeniu susijęs asmuo „per paskutinius 3 metus įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba nuosprendžiu nebuvo pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones“.
Galiojančios redakcijos Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatyme jokios konkrečios valstybės institucijos, kurios pripažino asmenį pažeidusiu tarptautines sankcijas, nenurodomos.
Pasak Prezidento, naujai nustatytu teisiniu reguliavimu nepagrįstai apribojama galimybė neišduoti patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, kurie patys arba su jais susiję asmenys patraukti atsakomybėn už tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 515 straipsnį arba Tarptautinių sankcijų įstatymą.
Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių pažeidimą gali konstatuoti ne tik teismas, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas bei kitos kompetentingos valstybės institucijos. Be to, fiziniams asmenims administracinę atsakomybę pagal ANK 515 straipsnį už tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių pažeidimus taiko Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Kultūros ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei kitos valstybės institucijos. Išimtinai tik teismas tokius pažeidimus gali fiksuoti tik baudžiamosiose bylose.
„NATO konkursuose leidus dalyvauti asmenims, kurie pastaruoju metu buvo bausti už sankcijų pažeidimus, gali kilti reali grėsmė nacionaliniam saugumui. Patikimumo deklaracijų išdavimas negali virsti paprastu formalumu. Atliekant vertinimą nacionalinio saugumo požiūriu, privaloma atsižvelgti į nustatytus tarptautinių sankcijų pažeidimus“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas siūlo Seimui pakeisti Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymą, įtraukiant sąlygą, kad patikimumo deklaracija išduodama tuo atveju, kai NATO konkursuose siekiantis dalyvauti juridinis asmuo ar su juo susiję asmenys per paskutinius 3 metus nebuvo pripažinti pažeidę tarptautines sankcijas arba ribojamąsias priemones.