2024 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Gegužės 17 d. organizuota tarptautinė konferencija „Vaikystėje patirtas seksualinis smurtas ir jo pažymėti gyvenimai. Ar esame pasiruošę šią problemą pripažinti ir spręsti?“. Konferencijos metu pristatyti pranešimai, ekspertų pastebėjimai ir gyvi liudijimai leido suvokti, kad šios temos plotmėje „esame panašūs į stručius, sukišusius galvas į smėlį“: suluošinti gyvenimai lieka nepastebėti ar toliau yra žalojami. Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, teisme dažnai girdimas teiginys „bet juk tau patiko“, kiti pranešėjai liudija, kad Bažnyčia galimai dangsto „suklydusius“ dvasininkus. Visuomenė kaltina auką – „blogos aukos“ fenomenas yra Lietuvai būdinga savybė.
„Deja, kai kurie iš mūsų su pasauliu susipažįsta per šio tamsą ir neužtikrintumą dėl savo ateities. Nors mūsų Konstitucija saugo ir globoja vaikystę, užtikrinti saugios vaikystės kiekvienam vis dar nepajėgiame“, – kalbėjo renginį pasveikinęs Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Duomenys rodo, kad seksualinis smurtas dažniausiai patiriamas artimoje aplinkoje ar nuo artimų ar pažįstamų žmonių.
Seimo narys Algirdas Sysas aiškiai suformulavo renginio tikslą: „Norime suprasti, ką mes, politikai, turime padaryti, kad seksualinio smurto būtų kuo mažiau.“ A. Sysas apgailestavo dėl didelės dalies politikų klaidinančio požiūrio į Stambulo konvencijos tikslus ir reikšmę. Lietuva yra labiausiai kaltinančių auką šalių Europoje. Eurobarometro duomenimis, 2010 metais daugiau nei 86 proc. (Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 52 proc.) Lietuvos gyventojų kaltino auką dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje, 2016 metais – daugiau nei 45 proc. (ES vidurkis – 20 proc.) Pasak dr. Zuzanos Vasiliauskaitės, situacija po truputį gerėja, jos nuomone, vertybių formavimas „nuo viršaus“ – įstatymų tobulinimas – keičia ir mūsų vertybines nuostatas. Taigi, tikėtina, kad Stambulo konvencijos priėmimas taptų dar vienu žingsniu kovoje su smurtu artimoje aplinkoje.
Renginyje pagrindinį pranešimą pristatė ekspertas iš JAV: Amerikos psichologų asociacijos Traumų psichologijos skyriaus įkūrėjas prof. dr. Robertas Džefneris (Robert Geffner). Profesorius pažymėjo, kad neigiamos patirtys vaikystėje paveikia neurovystymąsi ir tyrimas liudija, kad tokiems žmonėms būdingos įvairaus pobūdžio traumos vėlesniame gyvenime. „Deja prievartavimo kultūra visuomenėje yra normalizuojama ir tai didžiulė mūsų mentaliteto problema“. Mes sakome, pamiršk, kas buvo prieš 20 metų. Pamiršti negalima, tačiau galima išgyti, o gijimas prasideda nuo traumos atskleidimo“, – apie tai kalbėjo R. Džefneris. Pasak profesoriaus, 3/4 smurto artimoje aplinkoje aukų patiria ir seksualinį smurtą, deja, niekas jų apie tai neklausia.
Dr. Z. Vasiliauskaitė pristatė pranešimą, kuriame buvo nagrinėjami traumos atskleidimo barjerai ir socialiniai apribojimai, trukdantys paviešinti patirtą smurtą ir įveikti traumą. Viena užsisklendimo priežasčių – neigiama patirtis su teisėsaugos ar kitomis pagalbą turinčiomis teikti institucijomis. Atkreipiamas dėmesys, kad vis dar neturime tinkamos reakcijos sistemos besikreipiantiems asmenims. Pasak pranešėjos, dažniausiai nutraukiami ikiteisminiai tyrimai skatina tolimesnį smurtą prieš auką, šališkos nuostatos teismuose, kitose institucijose gali kelti nepataisomas pasekmes. Z. Vasiliauskaitės teigimu, deja, „blogos aukos“ etiketė yra dažnai klijuojama tiek institucijų, tiek visuomenės.
Žiniasklaidos priemonės „Redakcija“ žurnalistas Ignas Kinčinas pristatė žurnalistinį tyrimą apie dvasininkų padarytus nusikaltimus ir Bažnyčios reakciją į juos „Neleisk mūsų gundyti“. I. Kinčinas sakė, kad po „Redakcijos“ vykdyto tyrimo paaiškėjo, kad Panevėžio rajone iki šiol dirba kunigas, kuris už dviejų pirmokių tvirkinimą Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas kaltu. Žurnalistas taip pat pastebėjo, kad tiek nagrinėjant senas, tiek naujas istorijas, aukos vis dar yra kaltinamos ir pirmiausia puolama abejoti aukos patikimumu. I. Kinčinas pasakojo pirmokės, išpažinusios seksualinių veiksmų patirtis ir apkaltintos dvasininko šmeižimu, atvejį.
Į tarptautinį renginį paskutinę minutę ryžosi atvykti sudėtingų situacijų vaikystėje patyręs menininkas Denisas. Beje, jo surengtoje parodoje viena ekspozicija pavadinta „Pedofilų kambariu“. Ekspozicija įkvėpė atsiveri ne vieną seksualinį smurtą patyrusį asmenį. „Pradėjau gauti vis daugiau istorijų. Nežinojau, ką su tuo daryti“, – kalbėjo Denisas. Bandymas atskleisti tiesą apie seksualinį smurtautoją, Bažnyčios reakcija į tai, toliau sekęs religinis persekiojimas – visa tai sukrečiančio Deniso pasakojimo elementai.
Seimo narė Morgana Danielė dėkojo Denisui ir pažymėjo, kad viešas kalbėjimas yra vienas baisiausių signalų smurtautojui.
Pažymėta, kad atsižvelgus į konferencijoje išdėstytas mokslininkų ir praktikų mintis, tolimesnis teisės aktų tobulinimas, viešas kalbėjimas apie užslėptą seksualinio smurto problemą ir pasekmes aukai padėtų kurti netoleruojančią smurto visuomenę, suprasti seksualinio ir kitokio smurto pasekmes aukai ir jos elgsenai, ugdytų teisėsaugos supratimą apie seksualinio smurto ir smurto artimoje aplinkoje dinamiką ir reiškinio atpažinimą.
Renginio įrašą galima rasti ČIA.
Konferenciją organizavo asociacija Vilniaus moterų namai ir Seimo Žmogaus teisių komitetas. Renginio partneris – Baltijos Amerikos laisvės fondas (angl. Baltic American Freedom Foundation).