2024 m. gegužės 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas paragino Sakartvelo Parlamentą atšaukti priimtą įstatymą „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“, užtikrinti žodžio ir susirinkimų laisvę, puoselėti šalies pilietinę visuomenę, siekti su ja dialogo ir laikytis konstitucinio įsipareigojimo toliau siekti integracijos į ES ir NATO bei tęsti būtinas reformas.

Seimo priimtoje rezoliucijoje reiškiamas didelis susirūpinimas dėl šio Sakartvelo Parlamento priimto įstatymo, nes šis nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklai riboti skirtas įstatymas iš esmės yra Rusijos įstatymo „Dėl užsienio agentų“ atitikmuo ir yra nesuderinamas su europinėmis vertybėmis ir demokratijos principais.

„Sakartavelo Vyriausybės veiksmai nėra suderinami su Sakartvelo visuomenės siekiais, šalies deklaruojamais integracijos į ES ir NATO tikslais ir gali turėti sunkių ilgalaikių padarinių šalies geopolitinei krypčiai ir demokratijai“, − rašoma priimtame dokumente.

Kaip Seimo posėdyje sakė vienas iš šios rezoliucijos teikėjų, Seimo narys Raimundas Lopata, Sakartvelas yra susiskaldęs, klausimų dėl demokratijos būklės vis daugiau ir slinktys nuo Europos vis aiškesnės. „Mūsų rezoliucijoje atsispindi susirūpinimas Sakartvelu“, − sakė parlamentaras.

Seimas griežtai pasmerkė smurto naudojimą prieš taikius protestuotojus, taip pat ir prieš žurnalistus, pranešančius apie demonstracijas, organizuotą šmeižto, bauginimo ir tiesioginio fizinio smurto prieš pilietinės visuomenės atstovus kampaniją, ir pabrėžė, kad tokie veiksmai, kuriais siekiama slopinti taikius susirinkimus ir žodžio laisvę, yra nepriimtini, ypač ES šalyje kandidatėje.

Kartu Lietuvos parlamentas pareiškė paramą Sakartvelo žmonėms, ginantiems teisę laisvai reikšti savo pilietinę poziciją ir savo šalies europinę ateitį.

Dokumente pažymima, kad Seimas pritaria jau paskelbtiems tarptautiniams pareiškimams dėl pastarojo meto įvykių Sakartvele: Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursulos von der Leyen) 2024 m. gegužės 1 d. pareiškimui, bendram Šiaurės ir Baltijos šalių (Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos) užsienio reikalų ministerijų 2024 m. gegužės 10 d. pareiškimui, ES užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio Žozepo Borelio (Josep Borrell) ir Europos Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. pareiškimui.

Seimas taip pat paragino ES institucijas svarstyti klausimą dėl atsakomųjų priemonių, jeigu Sakartvelo valdžia atmes Prezidentės Salomės Zurabišvili veto, imsis įgyvendinti šį įstatymą ir nenutrauks pilietinės visuomenės persekiojimo.

ES, įvertinusi Sakartvelo visuomenės europinį pasirinkimą, 2023 m. gruodžio mėn. suteikė Sakartvelui ES šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad Europos Komisijos įvardytos likusios devynios rekomendacijos bus visiškai įgyvendintos.

Už šią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-3798) balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 10 parlamentarų.