Europos Sąjunga ruošiasi įteisinti didesnių gabaritų ir gerokai sunkesnių vilkikų eismą. Šiam sprendimui jau yra pritaręs Europos Parlamentas, laukia diskusijos Europos Taryboje. Lietuvos kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko įspėja, kad šiam pokyčiui tinkamai nepasiruošus mūsų šalies gali laukti didžiuliai finansiniai praradimai.

Sukels spartesnę kelių infrastruktūros degradaciją
Šiuo metu Europos Parlamente svarstoma direktyva, kuria siekiama leisti sunkesniems ir ilgesniems sunkvežimiams kirsti Europos Sąjungos valstybių narių sienas. Šie „megasunkvežimiai“ galėtų viršyti 25 metrų ilgį ir sverti iki 60 tonų (su dviem priekabomis, o ne viena). Dabar įprastas vilkikas nesiekia 19 metrų ir 50 tonų svorio.

„Manome, kad Lietuva tokiam sprendimui yra visiškai nepasiruošusi. Mūsų šalyje vis dar opi problema yra prasti keliai, avarinės būklės tiltai ir viadukai, o kelių infrastruktūros finansavimo ateities perspektyva vis dar miglota, todėl dar sunkesnio transporto eismas gali sukelti spartesnę kelių infrastruktūros degradaciją, dar labiau padidinti lėšų keliams trūkumą“, – įsitikinęs Š. Frolenko.

Asociacija atkreipia dėmesį ir į kitą problemą, kurios neišsprendus „megavilkikų“ eismas būtų žalingas Lietuvos mokesčių mokėtojams. „Komercinio transporto apmokestinimas mūsų šalyje yra neišvystytas: vadinamasis e. tollingas, arba atstuminis apmokestinimas, yra įstrigęs teismuose, nors jį įgyvendinti ieškoma ir imamasi alternatyvų, tai gali užtrukti. Dalis šalies kelių, kurie yra intensyviai naudojami sunkiojo transporto, vis dar neapmokestinti, be to, nėra mechanizmo, kuris užtikrintų, kad lėšos, surenkamos už kelių naudojimą, tikrai nukeliautų jų priežiūrai bei tiesybai“, – problemas vardija Š. Frolenko.

Asociacijos manymu, kad bent iš dalies amortizuotų apmokestinimo spragų praradimus, Vyriausybė turėtų parengti ir patvirtinti bent trejų metų nuosekliai augančius vinječių tarifus, o valstybiniai kelių sektoriaus dalyviai – rengti siūlymus dėl apmokestinamų kelių tinklo išplėtimo.

Ragina įvertinti poveikį
Asociacijos nariams kelia nerimą tai, kad ES sprendimas įteisinti sunkesnių vilkikų eismą gali būti priimtas neatlikus kaštų ir naudos analizės, kitų reikalingų tyrimų. „Mokslininkai turėtų tiksliai nustatyti, kaip didesnės apkrovos paveiks kelių dėvėjimąsi, ką tai reikš sudėtingos būklės infrastruktūros ruožams ir objektams. Kaip stambesnis transportas paveiks šalies valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas? Taip pat į didesnio apkrovimo aplinkybę turi būti atsižvelgta projektuojant ir tiesiant naujus kelius, statant ar rekonstruojant tiltus“, – teigia asociacijos vadovas.

Rinkos tyrimų agentūros „Harris Interactive“ atlikta apklausa atskleidžia, kad didesniems sunkvežimiams nepritaria bene kas antras europietis (apklausa vyko 9 šalyse: Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje). Paprastai manoma, kad didžiųjų sunkvežimių atsiradimas yra blogas dalykas ypač dėl infrastruktūros būklės, eismo ir kelių eismo saugumo bei vietos gyventojų ramybės. Tos pačios apklausos duomenimis, daugiau nei 8 iš 10 europiečių mano, kad didieji sunkvežimiai gali kelti didelį pavojų keliuose ir padidintų viešąsias išlaidas, o beveik pusė jų tuo įsitikinę. Trys ketvirtadaliai europiečių sako, kad „megasunkvežimiai“ gali susilpninti krovinių vežimą geležinkeliais.

„Manome, kad atsižvelgdami į minėtas problemas Lietuvos atstovai turėtų ne skubėti pritarti iniciatyvai, o pradėti deramai ruoštis sunkesnio transporto eismui. Šis virsmas įvyks neišvengiamai, nes siekiant įgyvendinti klimato kaitos įsipareigojimus bus einama prie elektrinio sunkiojo transporto, kuris yra sunkesnis už įprastą, todėl turime pasirūpinti, kad mūsų infrastruktūra būtų pajėgi šias apkrovas atlaikyti tinkamai“, – reziumuoja Š. Frolenko.