Ar kada pagalvojote apie kultūros svarbą ir įtaką kasdieniniame gyvenime? Ar kada susimąstėte su kokiais kultūriniais iššūkiais susiduria pabėgėliai, priversti palikti savo gimtuosius namus tėvynėje ir norėdami integruotis svečioje šalyje? Siekiant paminėti Pasaulinę kultūrų puoselėjimo ir Lietuvos tautinių bendrijų dienas bei atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvoje gyvenančius pabėgėlius, gerinti jų socialinę ir kultūrinę integraciją šalyje, gegužės 22 d. MO muziejuje Pabėgėlių priėmimo centras organizavo diskusiją „Kultūros svarba ir įtaka pabėgėlių integracijos procese”, kurioje savo profesine patirtimi bei įžvalgomis dalinosi įvairių sričių ekspertai.
Oficialiai Lietuva pabėgėlius priima jau tris dešimtmečius t.y., nuo 1997 m. Kaip įvardijoJungtinių tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovė Lietuvoje. R. Kuleš, šalyje išskiriamos 5 didžiausios pabėgėlių grupės iš tokių šalių, kaip Ukraina, Rusija, Baltarusija, Sirija ir Afganistanas. Šiuo metu su galiojančiais leidimais gyventi Lietuvoje yra 43 000 ukrainiečių. Tai yra viena didžiausių kada nors Lietuvoje buvusių pabėgėlių grupių, kuri atvyko per labai trumpą laiką. Tolimesnė vykdoma Rusijos agresija prieš Ukrainą gali išprovokuoti gausesnį žmonių judėjimą, bet kol kas Lietuva per dieną sulaukia apie 35 atvykstančius pabėgėlius, prašančius papildomos apsaugos.
Didžiausią pabėgėlių grupę Pabėgėlių priėmimo centre taip pat sudaro ukrainiečiai, net 79 proc. visų Centro gyventojų sudaro žmonės, priversti palikti savo namus Ukrainoje dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų. Apie 75 proc. visų gyventojų sudaro moterys ir vaikai. Dauguma asmenų yra atvykę iš Ukrainos, Tadžikistano, Irako, Kongo, Sirijos, Rusijos ir kitų valstybių. Pabėgėlių priėmimo centras yra skirtingų kultūrų, asmenų atvykusių iš skirtingų pasaulio šalių laikina apgyvendinimo vieta, kurioje jau yra gyvenę pabėgėliai iš daugiau nei 51 pasaulio šalies. Skaičiuojant, kiek pasaulyje yra valstybių, tai ketvirtadalis visų šalių, iš kurių Pabėgėlių priėmimo centre gyveno kitataučiai. Kultūrų įvairovė yra didžiulė, sulaukiama pabėgėlių iš tokių gal net kam mažai žinomų šalių, kaip Benino, Burkina Faso, Dramblio Kaulo Kranto, Gambijos, Ganos, Mianmaro, Nepalo, Salvadoro, Senegalo, Siera Leonės ar kt.
Moderatorei paprašius diskusijos dalyvių įvardinti, kokios priemonės, meno ir kultūros formos galėtų sujungti bei nutiesti tiltus tarp skirtingų kultūrų žmonių, visi vieningai pritarė, kad kultūra yra labai svarbus elementas pabėgėlių integracijos procese, nes bendros įvairios kultūrinės ir meninės veiklos suartina žmones ir kuria bendrystę. Taip pat akcentavo, kad norint pažinti kitas kultūras, būtinas asmeninis atvirumas ir empatija, tiek patiems pabėgėliams, tiek priimančiajai visuomenei. „Visų pirma reikia atvirumo t.y., reikia norėti parodyti, pristatyti savo kultūrą, bet tuo pačiu reikia norėti pamatyti tą kitą žmogų iš kitos kultūros, nes kalbant apie kultūrinę integraciją, tai yra labai svarbus principas.“ – teigė Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotojas Gediminas Pocius. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesnioji asistentė Maritana Larbi taip pat pritarė tokiai pozicijai: „Migracijos procesai pasaulyje yra neišvengiami, jie buvo visada nuo pat žmonijos atsiradimo, jie yra ir bus toliau. Įvairių kultūrų susidūrimas mus gali tik praturtinti. Migracija yra neišvengiama ir jeigu mes nuo to atsiribosime, tai tik sau turėsime žalos. Aišku ne viską turime priimti, čia kalbame ne apie priimti ar ne priimti, bet kitas kultūras mes turime suprasti, o empatija ir atvirumas taip pat turėtų augti Lietuvos visuomenėje“.
Nagrinėjant kultūros svarbą, diskusijos pašnekovai lietuvių kalbos mokėjimą įvardijo, kaip vieną svarbiausių elementų kultūros pažinimui, kuris mokant vietinę kalbą labai palengvina integraciją t.y., „atrakina daugelį durų“: padeda kurti ryšius, įsitraukti-priklausyti vietinei bendruomenei, suteikia galimybę lankytis renginiuose, skaityti knygas, stebėti laidas, dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
