Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo ir maksimalaus tvarumo, kas dažnai sunkiai suderinama. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad šį ir kitus agrosektoriui kylančius iššūkius VDU Agroinovacijų centre spręs VDU mokslininkai. „Tikime, kad sujungus šiuolaikinės įrangos galimybes ir mūsų mokslininkų žinias, šiame centre gimstančios inovacijos prisidės prie tvarios ir modernios miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės plėtros“, – mintimis dalijasi mokslininkė.
Šiuolaikiniai tyrimai ir inovacijos – Lietuvos lyderystei
2024 m. gegužės 24 d. atidarant VDU Agroinovacijų centrą pasveikinti į renginį gausiai susirinkę Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai, garbūs svečiai, mokslinių projektų, tyrimų partneriai, ateities agroinovacijoms neabejingi bičiuliai ir pasidžiaugta, kad ilgai brandintas ir kurtas projektas įgavo modernų, Universiteto, šalies, regiono mastu reikšmingas agroinovacijas talpinantį pavidalą. „Dėkojame visiems buvusiems ir esantiems kartu. Tik kartu galima žengti pirmyn tvirtu žingsniu. Tikime, kad Agroinovacijų centras suteiks dar daugiau galimybių bendradarbiauti, kurti, atrasti“, – kalbėjo renginį vedusi VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė.
VDU Agroinovacijų centro atidarymo ceremoniją sveikinimo žodžiu pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi universitetui svarbiu įvykiu. „Noriu pasidalinti VDU Žemės ūkio akademijos svajone turėti čia, nuostabiame akademiniame miestelyje puikų, aukšto Europinio lygio kompetencijų centrą, paskirtą gamtos, gyvūnijos, augalų, žemės ūkio tyrimams ir inovacijų kūrimui. Mes jį bandome apjungti kaip žaliųjų biotechnologijų kompetencijų centrą. Agroinovacijų centras yra viena pirmųjų šio centro dalių. Labai daug projektų jau vyksta, artėja prie savo finalo. Turėsime šiais metais nemažai tokių atidarymų, o šiandien pasidžiaukime šio pastato prikėlimu kitam gyvenimui, moksliniams tyrimams, informacijos skleidimui apie tai, kad agromokslas ir verslas pasikeitęs ir toliau keičiasi. Visiems rekomenduoju atvykti į mūsų parodas „Ką pasėsi...“ ir kitas, atsisėsti į šiuolaikinį kombainą ar traktorių, pamatyti, kokia išmani dabar žemės ūkio technika“, – apie agrosektoriaus transformacijas mintimis dalijasi prof. habil. dr. J. Augutis.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė sveikino Agroinovacijų centro atidaryme, vietoje, kur sujungtos inovacijos, technologijos ir modernus žemės ūkis, susirinkusį gausų būrį svečių. „Tikiuosi, kad šiame centre kartu su Lietuvos ir užsienio šalių suinteresuotais verslininkais ir ūkininkais dirbantys mūsų mokslininkai kurs inovacijas, kurios prisidės prie tvaraus ir modernaus miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės vystymosi. Tikiu, kad šio centro dėka Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė užims lyderiaujančias pozicijas ir nepraras savo svarbos. Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios idėjos realizavimo, naujus projektus ir mokslo tyrimus, edukacinę veiklą pradėjusiems įgyvendinti ir vykdyti darbuotojams“, – kalba kanclerė ir kviečia stiprinti jau esamus bei kurti naujus mokslo ir verslo ryšius, vedančius tvaraus ir žalio žemės ūkio link.
Sveikinimo žodį tardamas VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas džiaugiasi, kad susijungus keliems universitetams atsiranda daugiau galimybių apjungti visų sričių, susijusių su augalais, gyvūnais, laukine gamta mokslinius tyrimus. Instituto direktorius džiaugėsi, kad VDU Agroinovacijų centras atveria naujų galimybių studijoms ir moksliniams tyrimams.
Šiuolaikinė įranga sveikesnio funkcinio maisto gamybai
Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, nes panaudojami visi gamybos metu gaunami šalutiniai produktai. Be to, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus. Norint sukurti sveikesnį ir skanesnį gėrimą, jis praturtinamas įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais.
Didelio renginio dalyvio susidomėjimo sulaukė 3D spausdintuvas, naudojantis iš maisto produktų paruoštas tyres. Vienas iš įdomių gaminių pavyzdžių – iš morkų tyrės atspausdinta morka, kurią valgyti ir morkos skoniu mėgautis gali žmonės, kurių racionas dėl sveikatos problemų apribotas tik labai lengvai kramtomu maistu. Spausdinimui galima naudoti įvairių maisto produktų tyres, tarp kurių ir iš priešvėžinių junginių turinčių bulvių spalvotu minkštimu miltelių ruošiama užpilama košė, kuria 3D spausdintuvu galima formuoti įvairių formų objektus.
Dar vienas įrenginys, atvėręs daugiau galimybių moksliniams tyrimams – bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atsiveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.
Sekvenavimo įranga aukšto mokslinio lygio tyrimams
Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatantis mokslo darbuotojas Povilas Sakalauskas pasakoja, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. „Tiriamoji medžiaga gali būti labai įvairi, pavyzdžiui, kiaušinio lukštas ar kaulo ėminys, kraujo dėmelės ant popieriaus. Šiuolaikinės įrangos dėka ir iš tokių medžiagų, kur yra labai mažas DNR kiekis, galime jį išskirti ir atlikti tyrimus. Dirbame su laukiniais gyvūnais, įvairiais patogenais, susirgimais. Tiriame kaip keičiasi patogenai, taip pat atliekame populiacijų genetinių struktūrų analizes, žiūrime kaip keičiantis aplinkai keičiasi populiacijų genetinės struktūros. Dirbame ir su gyvuliais, galime atlikti patogenų nustatymo tyrimus, taip pat standartinius genetinius tyrimus“, – kalba P. Sakalauskas.
Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių PGR molekulinės biologijos metodas, taip pat svarbus DNR sekoskaitos metodas. „Nors laboratorija atrodo maža ir kukli, bet su čia esančiu naujos kartos sekvenavimo prietaisu galima sekvenuoti gyvūnų, bakterijų, virusų genomus ir generuoti labai didelius duomenų kiekius. Dirbant su šikšnosparnių platinamais patogenais, su šiuo prietaisu atliekame metagenominius bakterijų tyrimus, kuriais galime nuskaityti labai daug informacijos. Standartiniu PGR metodu atlikdami tyrimus galime nustatyti, ar ėminyje yra virusas, gauti trumpą DNR ar RNR fragmentą, jį sekvenuoti ir gauti nedidelį kiekį papildomos informacijos. Tuo tarpu metagenominių tyrimu atveju, nuskaitome viską. Jei paimame saują dirvožemio, išskiriame DNR medžiagą ir, pritaikius bakterijoms specifinį metagenominį sekvenavimą, vienu metu identifikuojame visas esančias bakterijas, sugeneruojamas labai didelis kiekis duomenų ir tai leidžia atsakyti į sudėtingus klausimus“, – kalba mokslo darbuotojas.
Mokslininkas pasakoja, kad tiriant šiksnosparnių mėginius, aptinka įvairias babezių rūšis, taip pat dar neidentifikuotas borelijų, sukeliančių Laimo ligą, rūšis, taip pat daug kitų bakterijų. „Šikšnosparniai, kaip tyrimų objektas, yra labai svarbūs ir įdomūs, nes jie turi bakterinių ir virusinių patogenų, taip pat zoonozių. Tokie virusai, kaip Ebola, Covid taip pat siejami su šikšnosparniais. Agroinovacijų centre naudojamo sekvenavimo prietaiso pagalba tyrimus galima atlikti aukštame moksliniame lygmenyje“, – galimybėmis džiaugiasi P. Sakalauskas.
„Pagrinde dirbame su įvairiomis zoonozėmis, bendradarbiaujame su įvairiais ūkio subjektais, atliekame užsakomuosius mokslinius tyrimus, ekspertizes. Taip pat bendradarbiaujame su veterinarijos klinikomis, atliekame genetinius ir įvairių patogenų nustatymo tyrimais“, – apie verslui aktualius tyrimus pasakoja mokslo darbuotojas.
Ragai ir iškamšos – gyvūnų pažinimui ir atrankai
Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša džiaugiasi doc. dr. Kęstučio Pėtelio surinktų ragų kolekcija. „Medžiotojai turi mokėti juos atskirti ne tik pagal amžių, bet ir atrankinę grupę. Kiekvieną pavasarį medžiotojai ekspertų komisijai pristato medžiagą, ir jeigu neteisingai sumedžiotas gyvūnas, medžiotojas baudžiamas. K. Pėtelis taip pat išsaugojo rekordinių elnio ragų dešimtuko gipsinius muliažus, kurie iki dabar atrodo kaip tikri. Įvairios technologijos bus naudojamos mokymo procese, nes mokantis svarbu ir gyvai pamatyti, paliesti, pačiupinėti, taip lengviau įsidėmėti kriterijus, pagal kuriuos gali atskirti amžių ir atrankos grupę“, – pastebi mokslininkas.
„Dar vieną dovaną gavome iš medžioklės trofėjų eksperto Algimanto Kamičaičio. Tai danieliaus ragai, kurie kolekcijoje kiekvienais metais vis platesni ir didesni. Danieliai medžiojami nuo aštuntų metų, studentai turi galimybę matyti ragus nuo pirmų, iki paskutinių, kai danielius buvo sumedžiotas. Rago perimetras kiekvienais metais didėja, bet ovalumas išlieka tas pats. Jaunas ragas išgaubtas į išorę, jei vyresnis – įgaubtas į vidų. Europoje tik dviejose parodose esu matęs, kad būtų danielių ragų kolekcija nuo pirmųjų metų ragų, paprastai pradedama nuo vėlesnių“, – apie išskirtinę ir vertingą dovaną pasakoja mokslininkas.
Lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė pasakoja, kad būsimiems miškininkams ir medžiotojams svarbu susipažinti su Lietuvos žinduoliais. „Nors iškamšų negalima liesti, bet taip pat turime kaukoles, kailius, kuriuos studentai gali liesti ir lyginti tarpusavyje. Pats naujausias ir įspūdingiausias eksponatas – tauriųjų elnių stendas, kur pagal amžių galima nustatyti atrankines grupes. Galima apžiūrėti perspektyvių ir labai perspektyvių elnių iškamšas nuo pirmaragio iki dešimtųjų metų, kad studentai pagal kaklo storį, pagal kelmelio aukštį atpažintų nemedžiotinus elnius. Palyginimui yra visa kolekcija medžiotinų elnių ragų“, – kalba mokslininkė.
Dar vienas įspūdingas eksponatas – rudojo lokio iškamša. Mešką sumedžiojo ir padovanojo medžiotojas Juozas Dainelis, iškamšą padarė žymus taksidermistas Kęstutis Bybartas. „Tai unikali proga pažiūrėti meškai į akis, nes gamtoje tai tikrai nepavyks. Juokaujama, jei meška nusprendė, kad esate jos pietūs, tai jūs ir esate jos pietūs. Įdomu, kad ir Lietuvoje jau turime ateinančių meškų. Pavasarį vienu metu nufotografuota meška ir Biržų girioje, ir Švenčionėliuose, atstumas gana didelis, todėl manome, kad tai skirtingi gyvūnai“, – apie vis didėjančią tikimybę Lietuvoje sutikti rudąjį lokį kalba lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.
Laboratorijoje tiriami visi Lietuvoje sumedžioti vilkai
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad greta studentų ugdymo atliekami ir moksliniai tyrimai. „Penktus metus iš eilės tiriami visi sumedžioti vilkai, kiekvienas sumedžiotas vilkas ištiriamas genetiškai, nustatomas kiekvieno iš jų amžius, patelių atveju – ar turėjo jauniklių ir kiek jų turėjo paskutiniais metais. Taip esame ištyrę daugiau nei tūkstantį vilkų iš visos Lietuvos. Pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui“, – kalba mokslininkė lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad iš visų tirtų vilkų, tik vienas sumedžiotas vilkas iš Vilniaus rajono turėjo dvidešimt procentų šuns genų, visi kiti sumedžioti vilkai buvo gryni, be šuns genų.
Ieško balanso tarp saugojimo ir naudojimo
Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vykdomus tyrimus pristatantis jos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis pasakoja, kad laboratorijoje ieškoma kompromisų tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo, ypatingai miško ekosistemose. „Moderniai žiūrint, tai galima įvardinti kaip gamta grįstus sprendimus. Dirbame su medžių prieaugliu, kolega atlieka tyrimus su Čepkelių raisto pušimis. Jas tiriant galima nustatyti, kokiais metais ir kuriose vietose buvo gaisras. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai, septynis kartus, degusi pušis buvo iš Marcinkonių. Matome, kad buvo daugybė gaisrų, tai yra miško gyvenimo dalis. Taip pat tarptautiniame projekte tiriame, kokią įtaką kanopiniai žvėrys turi mažose miško aikštelėse miškų atkūrimui. Yra įrengtos vaizdo kameros, vertiname nuskabymo riziką“, – kelis vykdomus tyrimus pristato prof. dr. G. Brazaitis.
Renginio dalyvius profesorius supažindino su rizotronais ir bandymais įvertinti kaip būtų galima miškus geriau adaptuoti klimato kaitai. „Lyginame grynus pušynus, grynus beržynus ir mišrius medynus. Atlikdami tyrimą fiksuojame, kaip šaknys paauga per metus. Fotografuojame, atliekami ir bakterijų, mikolizės, miško paklotės ir kiti kompleksiniai tyrimai, tą patį daro ir kolegos užsienyje“, – apie aktualų tarptautinį tyrimą pasakoja mokslininkas.