2024 m. gegužės 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi gegužės 29 d. 17 val. organizuoja neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją „Strateginė ekonomikos politika: ilgalaikiai tikslai ir šiandienos būtinybės“.

Pažymima, kad valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ parengta kaip pastanga apmąstyti ir ateinantiems dešimtmečiams nubrėžti valstybės raidos kontūrus. Dokumente pateikiami tikslai ir siekiai yra platesni nei vienos Vyriausybės kadencija ar kurios nors politinės jėgos tikslai – vizija aprėpia esminius ilgalaikės valstybės raidos klausimus.

Vizijoje „Lietuva 2050“ ekonomikai skiriama trečioji strateginė ambicija „Lietuvos verslas, mokslas, menas tvariai kuria aukštą vertę Lietuvai ir pasauliui“. Šios ambicijos pamatas – „dėmesys pagrindiniam Lietuvos ekonomikos stiprybės ir augimo šaltiniui – kuriantiems jos žmonėms“. Ambicijoje Lietuva „pasaulyje žinoma kaip inovatyvaus, žiniomis, kūrybingumu ir technologijomis grįsto, konkurencingo ir socialiai atsakingo verslo šalis, kuri prisideda prie globalių ir vietos problemų sprendimo“, joje „klesti integruota, efektyvi ir globaliai konkurencinga mokslo ir inovacijų ekosistema“, tad Lietuva kuria ir eksportuoja žinias ir inovacijas bei „užima unikalią ir lyderiaujančią poziciją strateginėse globalios vertės grandinėse“. Lietuvos ekonomika bus „klimatui neutrali, neigiamiems klimato kaitos pokyčiams atspari [ir] gamtinių ekosistemų regeneracija paremta“. Lietuvoje veiks „daug prasmingų, tvarių ir gerai apmokamų darbo vietų“ sukurianti darbo rinka, bus „suvaldyta socialinė nelygybė“, klestės „išplėtota sidabrinė ekonomika“, „svarbią vertės dalį [...] ekonomikos struktūroje sudarys meno ir kūrybinių industrijų produktai“.

Renginio organizatoriai svarsto, kiek reali tokia strateginė perspektyva turint galvoje šiandienos būtinybes. Iki 2050 m. Lietuva siekia tapti penkta našiausia ekonomika Europos Sąjungoje: ar šis tikslas yra realistiškas ir pagrįstas, turint omenyje, kad tektų aplenkti tokias šalis, kaip Austrija, Belgija, Vokietija ar Suomija? Ar Lietuva turi galimybę per ateinančius 10 metų reikšmingai padidinti bendrą valstybės biudžetą, išreikštą santykiu su BVP, turint omenyje, kad pastaruosius du dešimtmečius jis nekito? Ar socialinės, politinės ir ekonominės sąlygos tam palankios?

Diskusijoje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis:  Saulius Racevičius, FINTECH HUB LT valdybos narys; Nerijus Mačiulis, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas; Valdas Samonis, profesorius-emeritas (atlieka tyrimus The Institute for New Economic Thinking (INET), Kolumbijos ir Stanfordo universitetuose, vykdo veiklą pasauliniame tyrimų tinkle Economists for the Future); Aleksandras Abišala, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras; Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas; Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas.

Diskusiją moderuos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Diskusiją galima stebėti Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.