Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, auginamų galvijų ir karvių, kurios melžiamos 2 metus ir yra vyresnės, skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Pernai metais galvijų, kurie buvo auginami ūkininkų ir šeimos ūkiuose turėjome 512 120, tuo tarpu šiemet – 492 686 galvijus. Auginamų karvių skaičius taip pat traukėsi. 2022 metų pradžioje viso augintos 172 648 karvės, 2023 metais – 169 735 ir 2024 metais – 157 137. Tai, jog galvijų ir karvių skaičius mažėja atskleidžia, kad gyvulininkystė ir kartu pienininkystė Lietuvoje tampa nepelningomis žemės ūkio šakomis.

„Per pastaruosius metus iš pieno gamybos Lietuvoje pasitraukė apie 13 tūkstančių pieno gamintojų“ – apgailestavo Bronis Ropė.

Pieno supirkimo kainos kasmet mažėja, todėl tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos Sąjungos pieno gamintojai negali ne tik dirbti pelningai, bet ir uždirbti tiek, kad pinigų užtektų pragyvenimui. Pasak Žemės ūkio duomenų centro, natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina iš ūkininkų ir šeimos ūkių 2022 m. rugpjūtį siekė 487,39 eurus už toną, o pernai metų rugpjūtį – tik 311,47 eurus. Lyginant bendrą vidutinę žalio pieno supirkimo kainą, kuri buvo mokama 2022 metų rugpjūtį ir tą, kuri fiksuota pernai metų rugpjūtį, pienas atpigo net 173,48 eurais už toną.

„Tam, kad pieno sektorius išliktų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje turime siekti, jog būtų užtikrinta gamybos savikainą padengianti kaina už pagamintą pieną. Toks modelis, apsaugantis ūkininką nuo nuostolių, taikomas Ispanijoje ir remiasi sąžiningos prekybos praktikos metodika. Tokiu atveju yra pasirašomos rašytinės sutartys, kurios neleidžia už superkamą pieną siūlyti mažesnės kainas nei jo savikaina.“ – sakė europarlamentaras B. Ropė.

Pieno gamintojai iš Europos Sąjungos, jų tarpe ir Lietuvos, protestuoja Briuselyje reikalaudami, jog supirkėjai pradėtų taikyti sąžiningą kainodarą ir būtų pagaliau suvaldyta pieno sektoriaus krizė.