Monikai Navickienei Socialinės apsaugos ir darbo ministrei, laikinai einančiai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Viešas kreipimasis
Prašome sustabdyti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovų – politinio pasitikėjimo tarnautojų – savivalę, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto veiklos žlugdymą, lituanistikos menkinimą.
Ministerijos vadovų veikla prieš Institutą prasidėjo spaudimu ir mobingu. Š. m. balandžio 2 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė buvo pakviesta į susitikimą Ministerijoje dėl gauto skundo su politinio pasitikėjimo tarnautoju Viceministru Justu Nugaru. Po susitikimo Viceministras pareikalavo pasitraukti iš pareigų. Vakare gautas skundo ministerijai autoriaus – Dariaus Antanavičiaus elektroninis laiškas, kuriame direktorė atvirai šantažuojama, kalbama apie galimybę situaciją pakreipti viena ar kita linkme:
„Yra įmanoma visą reikalą pakreipti kita linkme. Bet tam reikia dabar jau Jūsų iniciatyva suorganizuoto [...] susitikimo. Jei minėta trijulė [trys Instituto mokslininkai] ir toliau laikysis savo teisuoliškumo ir „nematys prasmės susitikti“, viskas tik blogės.“
Direktorei atsisakius pasitraukti iš pareigų ir patenkinti laiško autoriaus D. Antanavičiaus reikalavimą priimti į darbą Institute, tolesni Ministerijos darbuotojų veiksmai akivaizdžiai liudija nenorą išsiaiškinti tiesą apie Instituto veiklą, kelia įtarimų dėl galimo poveikio Valstybės kontrolės auditui (Ministerijos kancleris Julius Lukošius prieš pradėdamas darbą Ministerijoje, dešimtmetį dirbo Valstybės kontrolėje, užėmė aukštas departamento vadovo pareigas).
Visos rašytiniais įrodymais pagrįstos pastangos parodyti Instituto atliktus darbus, nesulaukė jokio atsako. Po susitikimo Ministerijoje Instituto direktorė laišku pakvietė visus susitikime dalyvavusius Ministerijos atstovus į viešą savo kadencijos veiklos ataskaitą, tačiau atsakymo negavo. Nebuvo reaguojama ir į argumentuotus paaiškinimus dėl Valstybės kontrolės atliekamo audito išvadų. Priešingai, buvo sulaukta spaudimo ir grasinimo sankcijomis.
Balandžio 25 d. gautas Ministerijos Kanclerio ir 10 specialistų grupės pasirašytas Raštas, kuriame reikalaujama parašyti Paaiškinimą dėl neva netinkamai vykdomų direktorės pareigų. Neatsižvelgiama į tai, kad Ministerija jau buvo gavusi Instituto argumentuotus paaiškinimus, reikalaujama dar kartą paaiškinti dėl Valstybės kontrolės nepatvirtintų išvadų projekto, įspėjama apie sankcijas: „Papildomai informuojame, kad gavę Valstybės kontrolės galutinę audito išvadą įvertinsime ją ir priimsime atitinkamus sprendimus.“
Siekį apjuodinti bei įbauginti liudija ir kiti veiksmai: kovo 5 d. direktorė buvo iškviesta į apklausą FNTT dėl keleto vėluojančių knygų išleidimo; gegužės 27 d. Valstybės kontrolė, atsakydama į Instituto skundą, kuriuo nesutinkama su tikrovės neatitinkančiomis išvadomis, pranešė, kad „valstybinio audito metu surinktą informaciją dėl audito metu institute nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų atvejų ir susijusius dokumentus 2024-05-23 pateikėme Specialiųjų tyrimo tarnybai vertinti pagal kompetenciją“. Atkreipiame dėmesį į „sutapimą“ – gegužės 23 d. vakare gautas Ministerijos Kanclerio pasirašytas raštas, kuriuo direktorei neleidžiama išvykti į VII Tarptautinį lituanistų kongresą Vroclave (Lenkijos Respublika), nors Institutas yra vienas iš kongreso organizatorių, o direktorė turėjo skaityti mokslinį pranešimą. Draudimas vykti į tarptautinį kongresą, skirtą lituanistkai, yra precedento neturintis atvejis, kuris kompromituoja Lietuvos valstybę tarptautinėje akademinėje bendruomenėje.
Pareigūnų netinkamas veikimas ir savivalė žlugdo Instituto darbus. Valstybės kontrolės kaltinamai keliami dėl svarbiausių lituanistinių Instituto veiklų:
dėl knygų leidybos, mokslo kokybės užtikrinimo, etiško elgesio su darbuotojais;
dėl aktyvaus dalyvavimo mokyklinėje lituanistikoje (DB Šaltiniai.info modernizavimo projektas) ir itin sėkmingos folkloro sklaidos (vaikams skirtas lietuvių liaudies dainelių ir pasakų youtube kanalas „Tilidūda“ turi per 70 tūkst. prenumeratorių, per 119 mln. peržiūrų);
dėl Valstybės saugomo kultūros paveldo paminklinio statuso objekto – Petro Vileišio rūmų ansamblio – priežiūros (remonto darbai atlikti likviduojant avarinės būklės grėsmę iš Instituto sutaupytų lėšų, t. y. atsakingai naudojant turimą biudžetą).
Nei Ministerijos, nei Valstybės kontrolės vertinimo nepakeitė faktinės aplinkybės, kad darbai jau yra atlikti, lėšos panaudotos pagal paskirtį, valstybės biudžetas apsaugotas: knygos, dėl kurių Ministerija buvo gavusi skundą, jau yra išleistos, pateikti knygų išleidimą patvirtinantys dokumentai. Remonto darbai baigti, darbų perdavimo-priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros pateikti su Raštais Valstybės kontrolei, ŠMSM, Finansų ministerijai.
Institutas pasinaudos Valstybės kontrolės Rašte nurodyta administracinių sprendimų apskundimo tvarka ir sprendimą skųs Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai vykdo reikšmingus valstybei mokslinius tyrimus, aktyviai užsiima literatūros ir tautosakos sklaida. Institutas yra svarbus mokslo ir kultūros židinys. Šiuo viešu kreipimusi mokslininkai informuoja visuomenę, kad nesitaikstys su pareigūnų savivale.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis LR Konstitucija, LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, LR Vyriausybės įstatymu, LR Mokslo ir studijų įstatymu ir Europos mokslininkų chartija, reikalaujame įvertinti pareigūnų veiksmus, nukreiptus prieš Institutą ir lituanistiką.