Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį lankėsi Elektrėnų komplekse, svarbiame sklandžiam sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais įgyvendinimui, o taip pat stebėjo tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2024“ parodomąją programą.
„Energetikos infrastruktūra yra vienas iš bet kurios valstybės gyvybingumo ramsčių, neatsitiktinai kritinės reikšmės infrastruktūros objektai tapo Rusijos karinės agresijos taikiniu Ukrainoje. Daug dėmesio ir investicijų skirdami energetikos infrastruktūros apsaugai, stipriname ir gebėjimus galimuose scenarijuose, kuriuose šių objektų kontrolę tektų susigrąžinti – būtent į tai ir yra orientuotas demonstruotų pratybų elementas. Mūsų ir sąjungininkų pasiruošimas bet kokiems scenarijams yra labai svarbus, turint omenyje objektų kaip Elektrėnų kompleksas svarbą energetiniam saugumui ir stabilumui. Plėtojant Lietuvos energetikos sistemą, įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją iki 2050-ųjų, ši svarba nė kiek nemažės“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
Elektrėnų komplekso funkcija – gaminti elektros ir šilumos energiją bei teikti papildomas paslaugas, užtikrinant elektros energetikos sistemos patikimumą bei tiekimo saugumą. Ministrės Pirmininkės darbo vizito metu pristatyta sinchronizacijos projekto eiga techniniu lygiu, „Ignitis gamybos“ valdomų elektrinių (Kauno HE, Kruonio HAE ir Elektrėnų komplekso) pasirengimas.
Elektrėnų elektrinės komplekse antradienį vyko Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2024“ parodomoji programa, kurioje sinchronizuotą ir preciziškai suplanuotą operaciją atliko Lietuvos SOP kartu su NATO sąjungininkais. Pratybų parodomąją programą stebėjo Ministrė Pirmininkė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdemaras Rupšys, SOP vadas plk. Darius Milašius.
Gegužės 13 d. prasidėjusių SOP tarptautinių pratybų metu išskirtinis dėmesys skiriamas sąjungininkų tarpusavio sąveikai ir aukščiausiam parengties lygiui specialiųjų operacijų vykdymui.
Pratybose daugiau nei 1 600 dalyvių iš 14 NATO šalių sudaryta galimybė koalicijos sudėtyje vykdyti specialiąsias operacijas užtikrinant greitą bei efektyvų atsaką į įvairaus pobūdžio grėsmes Baltijos šalių oro erdvėse, sausumoje ir jūrų teritoriniuose vandenyse, kibernetinėje ir informacinėje erdvėse. Pratybas remia ir kitos Lietuvos institucijos – Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos policija, Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos šaulių sąjunga, Greitosios medicinos pagalbos stotis.