2024 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Gegužės 30–31 d. Seimo nariai Audrius Petrošius ir Romualdas Vaitkus dalyvauja kasmetinėje dviejų dienų konferencijoje – Europos jūros dienos renginiuose – Svendborge, Danijoje. Šių metų konferencijos tema – „Susitinka vandenynų lyderiai“. Į konferenciją susirinkusi Europos jūrų bendruomenė siekia užmegzti ryšius, susipažinti su dabartine padėtimi sprendžiant įvairius su mėlynąja ekonomika ir jūrų aplinka susijusius klausimus, aptarti, kaip galime judėti į priekį ir numatyti bendrus veiksmus jūrų reikalų ir tvarios mėlynosios ekonomikos srityse.

Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas R. Vaitkus sako: „ES mėlynoji ekonomika – tai visa ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis. Ji apima daugybę tarpusavyje susijusių įsitvirtinusių ir besiformuojančių sektorių, įskaitant jūrų gyvuosius išteklius – žuvininkystę – jūrų negyvuosius išteklius, jūrų atsinaujinančiąją energiją, uostų veiklą, laivų statybą ir remontą, jūrų transportą ir pakrančių turizmą. Mėlynoji ekonomika atlieka svarbų vaidmenį Baltijos jūros regione ir jai būdingas įsitvirtinusių ir besikuriančių sektorių, įskaitant žuvininkystę, jūrų transportą ir pakrančių turizmą, derinys“.

Baltijos valstybės turi didelį jūros vėjo energijos potencialą ir siekia paspartinti naujų jūros vėjo energijos pajėgumų kūrimą Baltijos jūroje, taip panaudojant vėjo energiją ir prisidedant prie regiono atsinaujinančiosios energijos tikslų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. „Be jūros vėjo energijos, tiriamos ir plėtojamos ir kitos jūros atsinaujinančios energijos rūšys, pavyzdžiui, bangų ir potvynių energija. Šios technologijos išnaudoja vandenyno galią švariai energijai gaminti ir dar labiau mažina anglies dioksido išmetimą“, – sako Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Petrošius. Moksliniais tyrimais ir bandomaisiais projektais tiriama bangų ir potvynių energija, manoma, bus kaip papildomas atsinaujinantis energijos šaltinis. Šiais projektais siekiama išnaudoti Baltijos jūros potencialą energijos rūšių deriniui įvairinti.

„Rusijos invazija į Ukrainą lėmė didesnius energijos kainų šuolius, o tai turėjo įtakos veiklos sąnaudoms visuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose, ypač žuvininkystės ir jūrų transporto srityje. ES skatina naudoti švaresnius energijos šaltinius žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose. Tai apima perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Pavyzdžiui, ES nagrinėja galimybę vandens telkiniuose įrengti plūduriuojančias saulės baterijas, kurios ne tik gamintų atsinaujinančiąją energiją, bet ir mažintų vandens garavimą ir netrukdytų akvakultūrai. Tvaria šių sektorių praktika užtikrinama jūrų ekosistemų sveikata ir ilgalaikis žuvų išteklių gyvybingumas“, – sako Seimo narys R. Vaitkus. Sudarydama susitarimus dėl tausiosios žvejybos, ES bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis siekdama užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų vykdoma taip, kad būtų išsaugoti žuvų ištekliai ir jūrų ekosistemos. Anot Seimo nario R. Vaitkaus: „Baltijos valstybės taiko tausios žvejybos praktiką, kad užtikrintų ilgalaikį žuvų išteklių gyvybingumą. Tai apima kvotų įgyvendinimą, žuvų populiacijų stebėseną ir selektyviosios žvejybos įrangos naudojimą priegaudai mažinti. Nepaisant to, šiuo metu aplinkosauginė padėtis Baltijos jūroje ir toliau daro poveikį žuvų ištekliams ir jų plėtrai. Šiuo metu Baltijos jūra susiduria su įvairiais neigiamais reiškiniais, dėl kurių blogėja biologinė įvairovė, įskaitant didelę taršą maistinėmis medžiagomis ir nuolatinį didelį teršalų kiekį. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) duomenimis, net 97 proc. Baltijos jūros ploto kenčia nuo eutrofikacijos, kurią lemia per didelis maistinių medžiagų išmetimas“.

Jūrų negyvųjų išteklių kategorijoje naftos ir dujų sektorius traukiasi dėl ES anglies dioksido išmetimo mažinimo politikos. Seimo narys A. Petrošius teigia: „ES investuoja į žaliąsias technologijas, kad sumažintų uostų veiklos anglies pėdsaką. Tai apima elektros energijos tiekimo sistemų diegimą sausumoje, kad būtų galima tiekti elektrą prieplaukoje stovintiems laivams, taip sumažinant poreikį laivams deginti iškastinį kurą, kol jie stovi prisišvartavę. Be to, uostai tampa atsinaujinančios energijos gamybos ir paskirstymo centrais. ES skatina kurti ir naudoti mažos ir nulinės taršos laivus. Tai apima esamų laivų modernizavimą naudojant švaresnes technologijas ir naujų laivų, varomų atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, pavyzdžiui, vandeniliu ar elektros baterijomis, kūrimą. Išmaniosios laivybos technologijos, įskaitant skaitmenines navigacijos priemones ir autonominius laivus, gali optimizuoti maršrutus ir sumažinti degalų sąnaudas, taip dar labiau prisidėdamos prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo“.

„ES stengiasi aktyviai mažinti jūrų šiukšlinimą ir taršą, taikydama griežtesnes taisykles ir valymo iniciatyvas. Be kita ko, sprendžiamos plastiko taršos problemos ir skatinamas jūrų išteklių perdirbimas ir tvarus valdymas. Žiedinės ekonomikos modelių plėtojimas mėlynojoje ekonomikoje užtikrina, kad ištekliai būtų naudojami efektyviai, o atliekų būtų kuo mažiau. Tai apima inovacijas tvarios akvakultūros pašarų, biologiškai skaidžių medžiagų ir ekologiškų pakuočių srityje“, - sako Seimo narys R. Vaitkus.