12 meno kolektyvų, kviečiančių dainuoti, šokti, vaidinti ir net groti vargonais, 22 sporto komandos, įvairūs laisvalaikio klubai: nuo debatų iki japoniškojo fechtavimo – kendo. Tai tik dalis veiklų, kurias siūlo Vilniaus universitetas (VU), siekdamas įvairiapusiškai ugdyti studentų įgūdžius, neapsiribojančius vien studijų dalykais. Todėl per 23 tūkst. VU studentų bendruomenėje atranda sau įdomių veiklų po paskaitų ar net pomėgį visam gyvenimui.

Geriausias moterų choras Lietuvoje

2023 m. geriausiu moterų choru Lietuvoje išrinktas VU choras „Virgo“ buvo įkurtas dar 1980 m. Choras vienija studentes ir alumnes iš visų VU fakultetų, dėl to jo bendruomenė itin įvairi. Šią bendruomenę koordinuoja ne tik meno vadovė ir chormeisterės, bet ir išrinkta choro prezidentė. Šiuo metu šias pareigas eina Laura Urbonaitė, „Virgo“ dainuojanti jau 10 metų: „Prie „Virgo“ prisijungiau nuo pat pirmųjų savo dienų VU. Dar pamenu, kaip jau rugsėjo 2 d. pirmame kurse ėjau į choro perklausą.“

Pasak L. Urbonaitės, prezidentė „Virgo“ chore atlieka daug įvairių funkcijų: „Aš rūpinuosi choro išvykomis, kelionėmis, palaikau komunikaciją tarp chormeisterių, choro vadovės ir chorisčių. Be to, primenu choristėms ne tik apie pasikeitusius repeticijų laikus, bet ir apie stipendijų galimybes VU.“

Choro prezidentė sako, kad jau 10 metų chore dainuoja dėl jo bendruomenės: „Ne aš viena tiek daug metų dainuoju šiame chore, yra chorisčių, kurios yra jo dalimi ilgiau ir už mane. Taip ilgai čia dainuojama dėl bendruomenės, puikaus ryšio tiek tarp chorisčių, tiek su chormeisteriais ir vadove. O šis choras toks geras todėl, kad merginos jame išties stengiasi, dažnai susitinkame, vykstame į keliones, kurios sujungia ir daug išmoko.“

Anot L. Urbonaitės, chore „Virgo“ studentės gali išmokti ne tik dainuoti: „Čia galima įgyti daug įvairių įgūdžių – tiek komunikacijos, tiek organizavimo, kadangi šiame chore itin skatinama prisidėti prie planuojamų veiklų kūrimo įvairiais būdais. Tiek aš, tiek daug kitų chorisčių čia užaugo visomis prasmėmis.“

Išskirtinė veikla, stiprinanti fiziškai ir psichologiškai

Nors japoniškas fechtavimas – kendo yra ne visiems girdėta sporto šaka, tačiau VU Kendo klubas buvo įkurtas dar 2008 m. Dabartinis klubo vadovas – VU Medicinos fakulteto lektorius Vytenis Almonaitis kendo atrado ieškodamas fizinės veiklos sveikatai stiprinti: „Pačioje pradžioje ieškojau fizinės veiklos, kuri stiprintų giliuosius raumenis, o fechtavimasis yra būtent ta veikla, kuri tai suteikia. Be fizinio treniravimosi, kendo padeda ir valdyti bei išlieti susikaupusias emocijas. Kendo patrauklus tuo, kad yra lyg fiziniai šachmatai. Kovojant yra strateguojama, mokomasi įvairių technikų. Be to, kuo kendo skiriasi nuo kitų kovos menų – tai yra ne gynybinis, o puolamasis kovos menas.“

Daugiau kaip 20 metų su studentais dirbantis dėstytojas pasakoja, kad jų klubas – atviras: „Kiekvienas mūsų klubo narys atranda savus motyvus, kodėl renkasi kendo. Mane iš pradžių motyvavo noras sportuoti dėl sveikatos, vėliau prisidėjo tai, kad kendo tobulina charakterį, patiko, kad šiame sporte daug filosofijos, atspindinčios gyvenimą. Kiti nariai turi kitokią motyvaciją. Mūsų klubas atviras įvairiems žmonėms: tiek tiems, kurie ateina praleisti laisvalaikio, tiek tiems, kurie yra konkurencingi ir nori dalyvauti įvairiose varžybose.“

Pasak klubo vadovo, kendo – labai įvairialypė veikla: „Kendo suteikia ir fizinių, ir emocinių naudų, taip pat – kultūrinių patirčių. Nors tai yra japoniškas kovos menas, jis yra populiarus daugelyje šalių, tad yra galimybė susirasti ir draugų užsienyje. O ir pas mus atvyksta svečių iš Japonijos, kurie dalijasi savo patirtimi.“

Galimybė išmokti diskusijų ir viešo kalbėjimo meno

Iš Ukrainos į VU prieš dvejus metus atvykusi Olena Pankevych VU Debatų klubą atrado pirmaisiais studijų metais: „Atvykusi studijuoti į VU, ieškojau galimų popaskaitinių veiklų. Vienas iš mano studijų kuratorių man papasakojo apie galimybę įsitraukti į VU Debatų klubo veiklą. Atvykusi į pirmąjį užsiėmimą iš karto supratau, kad man čia labai patinka.“

VU Debatų klubas jo nariams siūlo platformą praktikuotis ir tobulėti Didžiosios Britanijos parlamentinių akademinių debatų stiliumi ir sužinoti apie naudingus metodus, padedančius tobulinti tokius įgūdžius kaip viešasis kalbėjimas ir įtikinama argumentacija.

„Tai – akademiniai debatai, kurie yra struktūruoti ir turi nemažai taisyklių, bet kai jas išmoksti, šie debatai yra labai smagūs, nes juose mes diskutuojame apie platų spektrą temų. Vieną kartą mes galime diskutuoti apie ekonomiką, o kitą – jau apie kriminalus ar santykius. Temos itin įvairios, dėl to niekuomet nepabosta, o kadangi viskas struktūruota, daug išmokstama ir ilgainiui diskutavimo įgūdžiai gerėja“, – patirtimi dalijasi VU Debatų klubo narė.

Kaip ir kiti pašnekovai, O. Pankevych pabrėžia bendruomenės svarbą: „Mūsų bendruomenė, nors ir nelabai didelė, yra labai smagi, mes turime susirašinėjimo grupę ir vidinius juokelius. Ryšį tarp klubo narių sustiprina tarptautiniai konkursai, kuriuose dalyvaujame. Kadangi kartu keliaujame į tolimesnes valstybes, praleidžiame nemažai laiko drauge, daugelis mūsų susiranda artimų draugų.“

Prisilietimas prie didžiausių vargonų Lietuvoje

Tarp gausybės veiklų VU studentai gali tapti ir 2012 m. įkurtos vargonų studijos „Unda Maris“ (liet. „Jūrų banga“) nariais. Išskirtinės studijos tikslas – vienyti VU bendruomenės narius, besidominčius vargonais. Studijos nariai turi galimybę praktikuotis prisiliesdami prie Šv. Jonų bažnyčios vargonų, kurie yra didžiausi Lietuvoje.

Pasak studijos įkūrėjo, vargonininko dr. Vido Pinkevičiaus, kiekvienam studijos nariui yra suteikiamas individualus dėmesys: „Kadangi studijos narių skaičius nėra didelis, repeticijose kiekvienam galime skirti individualų dėmesį. Taip visi „Unda Maris“ studentai gali tobulėti jiems tinkamu greičiu ir kryptimi. Parenkamas individualiai kiekvienam studentui tinkantis ir patinkantis repertuaras, kad vargonavimas nebūtų nei per sunkus, nei per lengvas.“

„Unda Maris“ vadovas pasakoja, kad ši studija išskirtinė ne tik dėl galimybės groti didžiausiais vargonais Lietuvoje: „Mūsų studija yra unikali, nes labai retai kur pasaulyje studentai, studijuojantys universitetuose nemuzikines specialybes, turi galimybę išmokti vargonuoti. Ši veikla yra nuostabus būdas prasmingai praleisti laisvalaikį – vargonavimas yra sudėtingas fizinis ir protinis darbas. Šio proceso metu dirba abu smegenų pusrutuliai, nes reikia ne tik tiksliai koordinuoti rankų ir kojų judesius, bet ir sekti natose užrašytą muzikinį tekstą. Be to, nuostabi bažnyčios akustika priverčia atlikėją klausytis aido ir išmokti vargonų garsus išgirsti iš apačios, taip, kaip girdi klausytojai. Sudėtingas vargonų registrų valdymo mechanizmas nė vieno nepalieka abejingo.“